Pasakiau jai, kad paliksiu ją, jei ji nesusitvarkys, nors to daryti nesiruošiu, nes myliu ją. Aš labai rūpinuosi ja, važiuoju į ligonines arba kviečiu privačius išblaivintojus, po to ją slaugau, kol ji sugrįžta į gyvenimą. Man gaila jos, nes ji visiškai sugniuždyta: užaugusi be tėvo, motinai ji taip pat nerūpi. Jei nusisukčiau, manau ji visai nusiristų. Patarkite, kaip man elgtis, kaip jai padėti? Nebeinu į paskaitas, tik prisiverčiu eiti į darbą, išvis nebematau prasmės, ima kažkoks beviltiškumas. Erikas.
Sveikas, Erikai. Šiuo atveju reali pagalba jai būtų tos pagalbos neteikimas. Vienintelis dalykas, ką gali padaryti, tai iškelti sąlygą, kad ji gydytųsi ir palaikyti ją gydymosi procese, remti ją, jei ji ryšis bristi iš viso to liūno. Dabar tavo mergina piktnaudžiauja tavo jausmais. Saugodamas ir spręsdamas jos bėdas, padedi jai ir toliau grimzti į prarają, nes už ją prisiimi atsakomybę. Gelbėjimas, tai nėra tikra pagalba, tikras rūpestis. Tu gali jai padėti atsisakydamas spręsti jos problemas, leisdamas jai patirti svaiginimosi pasekmes: sunkumą, galvos skausmą, šleikštulį, gėdą nusivylimą ir t.t. Tai reikštų tavo pasitikėjimą, kad ji pati gali susitvarkyti.
Kartais meilės jėgos nepakanka
Norėdamas iš tikrųjų padėti savo merginai, turi būti nepalenkiamas ir laikytis savo žodžio, net jei tau būtų labai skaudu ją prarasti. Visgi tik tokiu būdu išsivaduotum nuo pražūtingo jums abiems ryšio ir išsklaidytum iliuzijas, kad visas problemas gali išspręsti meilė. Tau svarbu nepakliūti į užuojautos spąstus ir nukreipti ją į save. Juk rūpindamasis drauge, visiškai pamiršai save: savo poreikius, jausmus, siekius, tikslus. Pats rašai, kad apleidai mokslus, nebenori eiti į darbą, tapai depresiškas. Visa tai rodo, kad esi nepatenkintas savo gyvenimu, viduje susikaupęs apmaudas ir nusivylimas. Taigi, tu nerūpi pats sau, nors gelbėji draugę.Tu įsitikinęs, kad be tavęs mergina pražus. Tu bandai prisiimti visą atsakomybę už jos sprendimus.
Pavojus tapti auka
Tavo elgesyje pastebiu tipinius gelbėtojo bruožus. Tu įsitikinęs, kad be tavęs mergina pražus. Tu bandai prisiimti visą atsakomybę už jos sprendimus. Esi priklausomas nuo savo gelbėjamosios.
Iš pirmo žvilgsnio geri ketinimai gali pridaryti nemažai bėdos tiek pačiam gelbėtojui, tiek žmonėms, kuriems jis siekia padėti. Gelbėjimas, aukojimasis savotiškai atima kitam laisvę. Gelbėjamas nuo alkoholio ar narkotikų priklausomas žmogus nenustos svaigintis, nes noras atsikratyti šių žalingų įpročių turi ateiti iš paties besisvaiginančio vidaus.
Taigi, gauname atvirkščią efektą: gelbėjamas asmuo, apsaugotas nuo savo elgesio pasekmių bei atsakomybės, pats nesistengia bristi iš savo problemų ir tobulėti. Jis ir toliau elgiasi destruktyviai ir gali pradėti net priekaištauti savo gelbėtojui ir visaip priešintis. Jis nejaučia jokio dėkingumo ir dėl to kelia gelbėtojui pyktį, pastarasis ima grasinti išeisiąs. Šis gelbėtojo manevras neretai suveikia, bet neilgam. Gelbėtojas ima dar labiau kontroliuoti, kol tampa beveik persekiotoju, kuris nustato savo aukai griežtas taisykles ir ima priekaištauti kiekviename žingsnyje. Galop pats gelbėtojas tampa auka – jis ima neapkęsti pats savęs ir jaučia didžiulį nepilnavertiškumo jausmą.
Išmok rūpintis savimi
Paprastai gelbėdamas kitą, žmogus gelbėja savo sužeistą ir apleistą vidinį vaiką. Kartas būti gelbėtoju išmokstama dar savo vaikystėje, kai tenka rūpintis „silpna“ motina ar tėvu. Tik padėdamas ir rūpindamasis kitais toks vaikas, o vėliau ir suaugęs jaučiasi vertingas, o nuolat kažką gelbėti jį verčia gilūs kaltės bei nerimo jausmai. Gelbėtojui svarbu išmokti rūpintis pirmiausiai savimi, o kitiems palikti teisę pasirūpinti savimi. Iš tiesų gelbėtojui reikia pagalbos pačiam, o labiausiai jam reikia išmokti mylėti save.
Atrodo, kad panašiai vyksta ir su tavimi, Erikai. Manau, tau svarbu įsisąmoninti savo paties vidines problemas ir pasirūpinti savimi. Padėk pirmiausia sau. Draugei galėsi padėti, jei ji pati norės padėti sau. Sėkmės.
