1. Visi žmonės turi fobijų, tačiau šiuo atveju išsiskiriu iš kitų, nes nebijau nei vorų, nei tarakonų, nei pelių ar žiurkių. Puikiai atsimenu, kad vaikystėje bučiuodavau sliekus ir varles be jokios baimės (juokiasi). Tiesą pasakius, man juokinga, kai visos grupės „69 danguje“ kolegės, pamačiusios mažiuką vorą, klykia iš siaubo. Tuomet man tenka imtis veiksmų – sugauti gyvį ir jį išmesti.
2. Esu nepakartojama daržininkė. Kai kadaise manikiūrininkė pamatė mano tamsias panages, nusistebėjo. Bet ji dar labiau nustebo, kai pasakiau, kad pirštai pajuodo nuo žemės darbų – bulvių kasimo, daržų ravėjimo. Jau daug metų padedu savo tėvams prižiūrėti didžiulius dirbamos žemės plotus. Negaliu pasakyti, kad kišti pirštus į žemę man didžiausias malonumas, tačiau turbūt nebuvo tokių metų, kai nepagelbėjau tėvams ūkio darbuose.
3. Mokykloje buvau tikra išdaigininkė. Už vieną iškrėstą pokštą mane grasino išmesti iš mokyklos. Su klasės draugais nusprendėme pasinaudoti dailės mokytojos rusišku senoviniu virduliu (samovaru) ir išsivirti skanios arbatos. Įjungę jį į elektros lizdą, pamiršome ir kažkur išėjome. Kilo dūmų debesis ir vos nesupleškėjo dailės klasė su visais būsimų menininkų darbais. Už tai buvau iškviesta pas direktorių, kuris norėjo mane išbraukti iš mokinių sąrašo. Pamenu, kad tada priverčiau mamą ašaroti, o tėtį – paimti diržiuką.
4. Nors mokiausi muzikos gimnazijoje, buvo laikas, kai norėjau tapti ne muzikante, o rimta dailininke. Maždaug 9-oje klasėje pasakiau tėvams, kad muzika manęs nebedomina ir kad noriu tapyti. Tačiau susidūriau su rimtu gimdytojų pasipriešinimu. Jie man pasakė, kad privaloma pabaigti tai, ką pradėjai. Taigi, dailininke taip ir netapau.
5. Mokyklos laikais mane traukė vyresni vaikinai ir visi jie buvo blogiukai. Taigi, su jais susidėjusi, iš geros panelės tapau pasiutusia mergina. Vieną vyresnį vaikiną buvau smarkiai įsimylėjusi, lakstydavau jam iš paskos. Jis krėsdavo visokias eibes, o aš iš tos meilės prie jo išdaigų nejučia ir prisidėdavau.
6. Nesu išranki maistui. Valgau absoliučiai visus produktus. Bet ypač mėgstu svogūnus ir česnakus – galiu net vienus valgyti. Kai gaminu, šių produktų niekada nepamirštu ir dedu kuo daugiau. Tačiau stengiuosi nevalgyti česnakų ir svogūnų, kai žinau, kad netrukus reikės bučiuotis.
7. Norėčiau tapti psichologe. Mane ši specialybė labai domina ir žavi, todėl, šįmet baigusi magistro laipsnio teisės studijas, noriu ir toliau ką nors studijuoti. Manau, kad galėčiau tapti nebloga psichologe, nes labai mėgstu bendrauti su žmonėmis, padėti spręsti problemas.
8. Mano tikslas – išmokti 5 užsienio kalbas. Nuo pat vaikystės mane labiausiai žavėjo humanitarinės specialybės. Ypač domėjausi kalbomis, tačiau nė vienos idealiai taip ir neišmokau. Todėl užsibrėžiau tikslą nepriekaištingai kalbėti penkiomis užsienio kalbomis: anglų, vokiečių, ispanų, rusų ir prancūzų. Trokštu būti poliglotė.
9. Neturiu vyro idealo. Kažkada palyginau visus savo buvusius vaikinus. Įdomu tai, kad neradau nė vienos juos siejančios savybės. Todėl peršasi išvada, kad man patinka labai skirtingi žmonės. Tik žinau, jog negalėčiau gyvenimo sieti su menininku. Man labiau prie širdies realiai į gyvenimą žiūrintys vyrai, o ne skraidantys padebesiais.
10. Niekada neįžeidinėju kitų žmonių. Nesvarbu, iš kokio luomo, kokio išsilavinimo ar kiek pinigų turi šalia manęs esantis žmogus, niekada su juo nekalbu piktai, nemėtau jam replikų. Jeigu asmuo man nepatinka, vengiu jo ir nesiveliu į diskusijas. Beje, galiu greitai ant žmogaus supykti, bet labai greitai ir atleisti. Moku ištarti „atsiprašau“.
11. Vaikystėje buvau pamišusi dėl rožinės ir violetinės spalvų. Kai man buvo maždaug septyneri metai, norėjau rengtis tik šių atspalvių drabužiais, jie man atrodė patys gražiausi. Puikiai pamenu, kad mama man pirkdavo tik rožinius ir violetinius drabužius.
12. Iki pilnametystės neturėjau savo kambario. Dėl to jaučiausi labai nesmagiai, nes mano brolis turėjo savo plotą namuose, o aš visada gyvenau ir miegojau svetainėje. Kadangi mano tėtis visuomet keldavosi itin anksti, kas rytą mane prižadindavo.
13. Dešimt metų grojau fortepijonu. Mažai kas žino, kad turiu muzikinį išsilavinimą ir moku groti šiuo instrumentu. Kadaise net koncertavau su Klaipėdos simfoniniu orkestru. Tai ypatinga gyvenimiška patirtis. Vienas iš mylimiausių mano kompozitorių yra Johannas Sebastianas Bachas, tačiau nemėgstu Frederico Chopino kūrybos.
14. Nuolat patiriu įvairių traumų. Viskas prasidėjo dar vaikystėje, kai būdama 3 metų prasiskėliau kaktą. Tada su dviem berniukais laksčiau po namus ir atsitrenkiau į lovos kampą. Atsimenu, kad kraujas tryško kaip fontanas. Vėliau patyriau ir daugiau traumų. O paskutinę – prieš kelerius metus, kai šokdama su Mariumi Gelažniku susilaužiau padikaulį.
15. 2010 metais kelyje partrenkiau šerną. Apie šį įvykį žurnalistai nesuuodė todėl, kad labai nenorėjau iš to darytis reklamos. Man atrodė kvaila apie tai viešai skelbti ir tokiu būdu reklamuotis. Smūgis tąkart buvo didžiulis. Nors automobilis smarkiai sudaužytas, jį dar buvo galima pataisyti. Ar šernas išgyveno? Mačiau, kad po smūgio dar buvo gyvas ir nubėgo į miško tankmę. Tikiuosi, kad jis liko gyvas ir dar gyvens ilgai ir laimingai (šypteli).
