Dabar populiaru
Šiame straipsnyje pateikiama informacija skirta asmenims nuo 18 metų, kurie pagal galiojančius LR įstatymus turi teisę naudotis tokio pobūdžio informacija. Jei jums nėra 18 metų, prašome spausti NE ir neatidaryti šio straipsnio. Jei jums jau yra 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad vaizdinė ir grafinė informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir saugoma nuo nepilnamečių.
Taip
Ne
Publikuota: 2019 spalio 8d. 14:14

Po brolio netekties – jautrus Gabrielės Gineikaitės laiškas: „Drauge, kodėl palikai mane numirti“

Gabrielė Gineikaitė; laidotuvių akimirka
Asmeninio albumo ir 15min nuotr. / Gabrielė Gineikaitė; laidotuvių akimirka

Praėjus keliems mėnesiams po brolio netekties, „Top To Bottom“ prekės ženklo įkūrėja Gabrielė Gineikaitė pasidalijo itin jautriu laišku. Kalbėdama nužudyto brolio vardu, ji pirmąkart atskleidė, kas vyko lemtingąjį vakarą.

15min primena, kad liepos 17-osios vakarą Romainiuose, „Aibės“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje, įvyko konfliktas, kurio metu buvo nudurtas G.Gineikaitės brolis. Įtariamasis sėdo į automobilį ir išvažiavo, tačiau po kelių dienų buvo sulaikytas.

Įvykyje dalyvavo ir artimas Gabrielės brolio draugas, dėl kurio, artimųjų teigimu, ir įvyko konfliktas. Kaip 15min pasakojo drabužių kūrėja, būtent nužudytojo draugas užkliudė žudiką, o netrukus pabėgo iš įvykio vietos.

Šias aplinkybes ji nupasakojo ir jautriame laiške, kuriuo pasidalijo socialiniuose tinkluose. Kalbėdama savo brolio vardu Gabrielė sako surašiusi tai, ką jaunas vaikinas būtų norėjęs pasakyti.

„Žudikui bus atlyginta teisme, bet niekas niekas nežino, kad kalčiausias būtent šitas „draugas“. Todėl ir norime parodyti asmenį, nes pats brolis jau to padaryti negali“, – 15min neslėpdama apmaudo kalbėjo Gabrielė.

Įvykyje dalyvavęs draugas po nelaimės kreipėsi į nužudytojo artimuosius, atsiprašė, kad paspruko. Vis dėlto, Gabrielės teigimu, tai nesumažina jo kaltės, nes asmuo ne kartą keitė parodymus, melavo policijai. Tyrimas dėl nužudymo vis dar vyksta.

Gabrielės Gineikaitės laiškas feisbuke:

„Svarbiausia gyvenime man buvo santykiai – su šeima, kolegomis, draugais. Su šeima esame sujungti kraujo ryšiu, kolegos mūsų gyvenimuose atsiranda susiklosčius neišvengiamoms aplinkybėms, o štai draugus niekieno neverčiami susirandame ir pasirenkame patys. Būtent draugai yra tie žmonės, šalia kurių mūsų niekas nelaiko – su jais esame kartu tik dėl didelio noro ir pastangų. Todėl būti geru draugu yra vienas didžiausių įvertinimų.

Visada stengiausi būti geru draugu. Ir tokiu buvau iki pat pabaigos. BUVAU. IKI PABAIGOS. O savo pabaigą pasitikau vienas ant betoninio šaligatvio. Be draugo, kurį gindamas gavau lemtingą dūrį peiliu.

Aplink save girdėjau balsus svetimų žmonių, kurie iškvietė pagalbą. Girdėjau, kaip jie sakė medikams, kad mane greičiausiai partrenkė automobilis. Bet apie kokį automobilį jie kalbėjo?! Gi gulėjau su durtine žaizda, kurią reikia užspausti, kad mirtinai nenukraujuočiau... Nekaltinu tų žmonių, nekaltinu gydytojų – jie negalėjo žinoti, o ir iš visų jėgų stengėsi man padėti. Bet mano draugas žinojo!

Mielas drauge, kodėl vietoje to, kad sustabdytum man kraują ir suteiktum teisingą informaciją medikams, tu pabėgai? Kodėl palikęs mane vieną – pasimetusį ir išsigandusį – nuskubėjai pas mano besilaukiančią sesę, nerišliai pasakei apie situaciją ir palikai ją vieną? Kodėl ji su mano sūnėnu įsčiose, ištikta šoko, turėjo pati atvažiuoti ir pamatyti savo brolį kraujuojantį ant gatvės? Kaip manai, ką ji galėjo padaryti? Atsakysiu – nieko, nes jau paprasčiausiai buvo per vėlu. Ji tik sėdėjo netoliese ir bejėgiškai stebėjo, kaip gęsta mano gyvybė.

O tu tuo metu lakstei ieškodamas pagalbos... pagalbos ne man, o sau... Prašydamas kito žmogaus prisiimti atsakomybę. Be viso to, melavai pareigūnams, kad tavęs šalia manęs nebuvo. Bet kaip galėjo nebūti – gi tu pirmas ir užkabinai tą besišlapinantį gyvulį, kurio kailį vėliau bandei išsaugoti!

*Vis dar guliu ant šaligatvio. Fone girdžiu tėvų maldas. Skausmo jau nejaučiu, bet ir jėgų kovoti daugiau nebeturiu. Mirti nenoriu, bet ta kraujo bala, kurioje guliu – per didelė, kad likčiau gyvas.*

Kodėl taip nutiko, mielas drauge? Kodėl nedavei man šanso išgyventi? Gindamas tave, ištiesiau pagalbos ranką. O kodėl tu neištiesei savosios tam, kad užspaustum mano kraujuojančią žaizdą? Reikėjo tik tiek... gal dabar būčiau gyvas.

Turėjau tiek planų, tiek svajonių, o dabar liko tik sudaužytos širdys ir gyvenimai. Man jau neskauda, tik čia – viršuje – šalta ir tamsu. Nuolat lyja, o lietaus lašai labai sūrūs, nes jie iš mano šeimos ašarų.

Galbūt tai likimas, dabar jau nebesvarbu.

Prašau tik vieno – nebeapgaudinėk nei savęs, nei kitų. Tokiu būdu paskutinį kartą ištiesk man savo ranką, kaip aš ištiesiau savąją“, – feisbuke rašė Gabrielė.

Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką