„Viena iš priežasčių galėtų būti 2008 m. patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai, kuriuose rekomenduojama taikyti maksimalius latentinius periodus. Tai laiko trukmė nuo paskutinio kenksmingo aplinkos veiksnio veikimo dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai. Po maksimalaus latentinio periodo nėra galimybės pagrįstai įrodyti priežastinį ryšį su darbu, todėl ilgą laiką nedirbančių asmenų sveikatos sutrikimai rečiau pripažįstami profesinėmis ligomis“, – sakė Higienos instituto Darbo medicinos centro, Profesinių ligų valstybės registro vedėja Danė Krisulevičienė.
Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatoriai, surinkėjai (sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatoriai (traktorininkai) bei žemės kasimo ir panašių mašinų operatoriai (buldozerių, ekskavatorių mašinistai).
Nuo 1995 m. daugiausia buvo nustatoma profesinių kaulų-raumenų, ausies ir speninės ataugos bei nervų sistemos ligų. Sergamumo triukšmo sukeltomis ausies ligomis padidėjimas sutapo su bendro profesinio sergamumo augimu 1996-1997, 2002 ir 2005 m. Bendrą sergamumo piką 2005-2006 m. nulėmė išaugęs kaulų – raumenų, ausies ir nervų sistemos ligų skaičius. 2007-aisais sergamumas kaulų-raumenų ir ausies ligomis mažėjo, tuo tarpu nervų sistemos ligų statistika reikšmingai nesumažėjo, teigiama pranešime spaudai.
Nuo 2005 m. Lietuvos profesinių ligų struktūroje dominuoja kaulų-raumenų sistemos ligos, sudarančios apie pusę visų nustatomų profesinių ligų. Panaši situacija pastebima ir Latvijoje profesinių ligų struktūroje. Tačiau kitose Europos šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, nustatoma gerokai daugiau profesinių kvėpavimo organų, odos ir navikinių ligų.
Profesinių ligų priežasčių struktūra per tiriamą laikotarpį ženkliai nekito. Daugiau nei tris ketvirtadalius šalyje nustatomų profesinių ligų sukelia fizikiniai veiksniai – vibracija ir triukšmas. Antroje vietoje – ergonominiai veiksniai, kurie, nors sukelia apie 20 proc. profesinių ligų, per 2002-2008 m. išaugo trečdaliu. Cheminiai ir pramoniniai veiksniai sukelia apie 2 proc., o biologiniai veiksniai – apie 1 proc. profesinių ligų.
Iki 2006 m. didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis fiksuotas statybų sektoriuje, tačiau pastaruosius dvejus metus šioje srityje padėtis gerėja. Daugiausia sergančiųjų profesinėmis ligomis 2007-aisiais fiksuota žemės ūkio srityje, statybų sektoriuje, pramonėje. Paslaugų sferoje sergančiųjų profesinėmis ligomis 2007-aisiais buvo apie 25 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų.
Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatoriai, surinkėjai (sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatoriai (traktorininkai) bei žemės kasimo ir panašių mašinų operatoriai (buldozerių, ekskavatorių mašinistai).
Per 1995 – 2008 m. laikotarpį sergamumo struktūra pagal lytį ženkliai nekito. Iki dabar 80-90 proc. nustatomų profesinių ligų tenka vyrams. Tuo tarpu sergamumo pagal amžių statistika ženkliai kito. Jei 1997-2000 m. didžiausias profesinis sergamumas buvo fiksuojamas 55-59 m. dirbančiųjų amžiaus grupėje, tai 2001-2003 – 60-64 m. grupėje, o 2004-2007 m. pagal sergamumą profesinėmis ligomis dominavo pensinio amžiaus (65 m. ir vyresni) asmenys.
