Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 14d. 15:32

Psichologas Mykolas Truncė paaiškino: kodėl pastaruoju metu žymūs žmonės suka skirtingais keliais?

Agnė ir Artūras Zuokai, Indrė ir Mantas Stonkai, Rasa ir Andrius Tapinai
15min nuotr. / Agnė ir Artūras Zuokai, Indrė ir Mantas Stonkai, Rasa ir Andrius Tapinai

Pastaraisiais mėnesiais pramogų pasaulį krėtė virtinė skyrybų – skirtingais gyvenimo keliais pasuko net tvirčiausiomis laikytos žinomos poros. 15min susisiekė su skyrybų psichologu Mykolu Trunce. Jis paaiškino, kodėl pramogų pasaulio atstovai skirtingais keliais suka dažniau, kokios aplinkybės tai lemia ir dalijo patarimus, kaip išvengti skyrybų scenarijaus.

„Konflikto metu yra pažeidžiamas mūsų saugumas, profesiniu žargonu – mūsų širdys. Kada tie pažeidimai tampa tokie skaudūs ir nebesinori kentėti, tada atsitraukiame, išsiskiriame tam, kad nebepatirtume širdies pažeidimų,“ – pagrindinę skyrybų priežastį pokalbio pradžioje įvardija M.Truncė.

Tačiau, anot psichologo, viešai žiniasklaidos ir sekėjų stebimi asmenys susiduria su kitokiomis problemomis. Jie, pasak pašnekovo, yra daug labiau pažeidžiami viešosios kritikos, dėl to jautriai išgyvena.

Asmeninio archyvo nuotr./Mykolas Truncė
Asmeninio archyvo nuotr./Mykolas Truncė

„Daug lemia ne viešumas. Žinomi žmonės yra jautrūs jų pačių vertinimui, – priduria psichlogas. – Ir kai kas nors sužino kažkokių negerų dalykų apie juos, tada jie labai išgyvena.“

Kaip teigia M.Truncė, tie žmonės, kurie nėra žinomi, kurių niekas nestebi, tiesiog gyvena savo gyvenimą ir neturi tokio jautrumo viešai nuomonei. „Aišku, tam tikras jautrumas yra, nes niekas nenori skirtis – juk kažkada kėlė vestuves, o dabar reikia sukti skirtingais keliais, – priduria pašnekovas. – Vis tiek, kažkiek gėda, kyla klausimas, kaip žiūrės aplinkiniai, bet ta gėda ne tokia didelė, kokia yra žinomesnių žmonių.“

Manoma, kad kuo didesnį sužieduotuvių deimantą nupirksi, tuo bus geresnis gyvenimas. JAV Statistika rodo priešingai – kuo prabangesnis deimančiukas, tuo didesnė tikimybė skirtis.

Pasiūlymas – atsiriboti emociškai ir ruoštis iš anksto

Anot M.Truncės, žinomiems žmonėms skyrybų scenarijaus, kaip ir visiems kitiems, tikrai yra įmanoma išvengti. Akylai medijų stebimiems asmenims psichologas siūlo du būdus.

„Jie yra tarsi po padidinamuoju stiklu. Žiniasklaida juos stebi, juos viešina, nes kitiems tai yra įdomu. Pirma, ką reikia padaryti, tai eiti į santykius pasiruošus. Kol kas manoma, kad kuo didesnį sužieduotuvių deimantą nupirksi, tuo bus geresnis gyvenimas. JAV Statistika rodo priešingai – kuo prabangesnis deimančiukas, tuo didesnė tikimybė skirtis“, – pasakoja skyrybų psichologas.

„Fotolia“ nuotr./Skyrybos
„Fotolia“ nuotr./Skyrybos

Kaip mano M.Truncė, tokiu atveju santykiams reikia ruoštis iš anksto, pasitikrinti, ar iš tikrųjų pora sugebės susitarti dėl įvairių klausimų, ar iš tikrųjų sugebės neįskaudinti vienas kito tuo momentu, kai emocijos juos užvaldys. „Jeigu pasitikrinus viskas tvarkoje, tada galima kalbėti apie santuoką, planus, vestuves“, – įvardija pašnekovas.

Norint išvengti skyrybų psichologas siūlo emociškai atsiriboti. „Tiesiog reikia priimti save kaip ne tobulus, o tobulėjančius ir tada sakyti – na, stengiausi, nepavyko. Toks požiūris padėtų lengviau išgyventi visuomenės susidomėjimą arba net neigiamą požiūrį“, – tikina M.Truncė.

Ar vasaros atostogos gali paskatinti skyrybas? Tikrai taip.

Per vasaros atostogas skyrybų daugiausia

Paklaustas, ar yra kokių nors netradicinių veiksnių, kurie galėtų nulemti skyrybas, kaip, pavyzdžiui, vasaros sezonas ar oras, psichologas tvirtina, kad pastarojo meto skyrybas jie galėję nulemti.

„Ar vasaros atostogos gali paskatinti skyrybas? Tikrai taip. Statistikos kreivėje pagal mėnesius mes matome, kad oficialių skyrybų lapkritį ir gruodį daugėja, sausį ir vasarį jos pasiekia viršūnę. 3–6 mėnesius užtrunka, kol oficialios skyrybos įvyksta nuo pareiškimo davimo, – pasakoja M.Truncė. – Tai reiškia, kad vasarą kažkas atsitinka, dėl ko tos skyrybos yra paskatinamos.“

123rf.com nuotr./Vasaros atostogos
123rf.com nuotr./Vasaros atostogos

Ir kas gi nutinka vasarą, jog skyrybų skaičius kaip niekad didelis? Anot psichologo, įprastu metu mes dirbame 8 valandas, miegame 8 valandas ir tik dalį likusio laiko skiriame savo antrajai pusei.

„Taigi nevyksta atstūmimas, nes lieka 4, 6 arba 8 valandos praleisti kartu su partneriu, – aiškina skyrybų psichologas. – O kai mes išvažiuojame atostogų, 16 valandų būname kartu. Ir jeigu mes nemokame būti kartu, taikoje, pagarbiai vienas su kitu elgtis, tai šitaip paskatinamas sprendimas skirtis. Vienas vyras pasakojo, kad savaitę buvo su žmona ir jautėsi kaip kalėjime.“

Taip pat pašnekovas įvardija, kad statistiškai žymūs žmonės patenka į kitą rizikos grupę, kuri kartais gali nulemti tai, kad pora pasuks skirtingais keliais.

„Pagal JAV tyrimus, didesnė tikimybė skirtis toms poroms, kurios išleidžia daugiau pinigų vestuvėms, – pasakoja psichologas. – Kuo prabangesnės vestuvės, tuo didesnė tikimybė skirtis. Kadangi tie, apie kuriuos jūs kalbate, nori didelių vestuvių, brangių, tai didelė tikimybė, kad jie išsiskirs.“

Fotolia nuotr./Skyrybos
Fotolia nuotr./Skyrybos

Tiesa, tarp pramogų pasaulio žvaigždžių dažnai pastebimas ir didelis amžiaus skirtumas, o tai, anot M.Truncės, – irgi didelis rizikos veiksnys.

Tarp tokių veiksnių, pasak psichologo, yra ir skirtinga sutuoktinių finansinė padėtis, pavyzdžiui, kai tuokiamasi iš išskaičiavimo, taip pat, kai vyras moterį renkasi dėl to, kad ji graži.

„Na, ir skirtingą išsilavinimą turintys dažniau skiriasi, taigi pelenė ir princas niekada nebus laimingi, pasaka ten ir baigiasi, nes nebėra apie ką pasakoti“, – šmaikštauja psichologas.

Reikėtų išmokti bendrauti taip, kad po pokalbio partneris norėtų apsikabinti, o ne pasiųsti pasivaikščioti ten kažkur toli.

Anot M.Truncės, didesnė tikimybė skirtis yra ir „proginiams“ katalikams. „Tie, kurie tik per šventes lankosi bažnyčioje, dažniau skiriasi nei tie, kurie nuolat ten eina, nes Bažnyčia yra už šeimą, santuoką, o tai padeda poroms“, – mano M.Truncė.

„Arba jei pora mažai susitikinėjo prieš santuoką – kuo mažiau praleido laiko kartu, tuo didesnė tikimybė skirtis“, – tikina psichologas.

123rf.com nuotr./Tėvų skyrybos
123rf.com nuotr./Tėvų skyrybos

Kada skyrybos pateisinamos

M.Truncė pabrėžia, kad tikrai ne visada skyrybos yra blogas dalykas. Kartais, anot jo, tai porai yra net į naudą, tačiau svarbu, kad nuo to nenukentėtų vaikai.

„Jei pora turi vaikų, tai reikėtų atsakingiau žiūrėti į šitą dalyką, dėti pastangas, kad šeima būtų išsaugota, o tiksliau – išmokti bendrauti taip, kad po pokalbio partneris norėtų apsikabinti, o ne pasiųsti pasivaikščioti ten kažkur toli“, – tikina pašnekovas.

Tačiau, anot psichologo, tikrai yra atvejų, kada skyrybos – vienintelė ir geriausia išeitis.

„Pavyzdžiui, kai antra pusė serga psichine liga ir nesigydo, – pasakoja psichologas. – Bet jei gydosi, tai reikia padėti.“

Taip pat, pasak skyrybų psichologo, skirtis reikia tada, kai partneris yra ne tos seksualinės orientacijos, arba kai vyras ar žmona yra „ištekėję“ už Dievo, ir seksualinė sueitis bus vieną kartą per gyvenimą vaikui pradėti.

Pagal tarptautinę statistiką, 20 proc. žmonų ir 40 proc. vyrų per gyvenimą būna neištikimi.

Vis dėlto šie atvejai – gan reti, o skyrybų įvyksta kur kas daugiau. Tam yra įvardijama viena, turbūt dažniausia, priežastis.

„Skyrybos yra pateisinamos tada, kai žmonės yra iki tiek vienas kito širdis „prikapoję“, kad net jaučia panieką vienas kitam, – mano M.Truncė. – Tada jau neverta kartu gyventi, nes santykiai bus blogi.“

123rf.com nuotr./Skyrybos
123rf.com nuotr./Skyrybos

Nėra stebuklingos antrosios pusės

Kaip pasakoja M.Truncė, dažnai žmonės mano, jog egzistuoja tas vienintelis, kuris bus idealiai tinkamas jiems, tačiau tai – visiškas mitas.

„Žmonės yra kažkokiose iliuzijose – jie galvoja, kad egzistuoja kažkokia antra puselė, su kuria jie vibruoja vienu ritmu, – pasakoja pašnekovas. – Iš tikrųjų, nėra tokių antrų pusių, yra geriau arba blogiau sutariama su antromis pusėmis, reikia gyventi taikiai, gerbiant.“

Anot psichologo, taip pat ir tikėjimas, kad pakeitus antrą pusę santykiai pasikeis, yra neteisingas. „Antros santuokos yra mažiau patvarios už pirmas“, – teigia jis.

Kad iliustruotų šį pavyzdį, M.Truncė pateikia komišką palyginimą, kodėl daugiau dėmesio reikėtų kreipti ne į pačią antrąją pusę, o į tai, kaip santykiai su ja yra puoselėjami.

„Fotolia“ nuotr./Nesutarimai poroje
„Fotolia“ nuotr./Nesutarimai poroje

„Žinote, santykiai yra kaip sauskelnės. Jeigu ten pridarai, susigeria – čiačiačia dar gali pašokti. Bet jei privarai ten kaip reikalas, visai nesinori su tokiomis sauskelnėmis šokti. Tada nusimeti privarytas, užsimeti sausas, ir, aišku, gali gražiai šokti. Bet problema yra ne sauskelnės, o šlapimo nelaikymas, – pokštauja pašnekovas. – Jeigu perkeltume į santykių plotmę – problema yra ne antrose pusėse, o mumyse, nesugebėjimas su antra puse šnekėti taip, kad jis ar ji po pokalbio norėtų apsikabinti.“

M.Truncės patarimai norintiems išsaugoti stabilius ir sveikus santykius

1. Reikia išmokti taikiai bendrauti. Nepažeminant, nenuvertinant, nepasiduodant paklusimo modeliui, kai norima įrodyti savo teisybę.

2. Būtina išmokti spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu. Visi konfliktų sprendimo būdai, kuriuos mes žinome, kaip, tarkime, „bus taip, kaip aš pasakiau“ arba „ai, tebūnie pagal tave“, arba konflikto nesprendimas ir eskalavimas, yra kaip ožiukai ant lieptelio. Baigiasi kuo? Abu įkrenta į vandenį, t. y. pažeidžia vienas kitą. Kol neišmoksime konflikto spręsti abipusio laimėjimo būdu, tol negalėsime jaustis saugūs.

3. Reikia stiprinti intymų ryšį. Kur mes mokėmės sekso? Niekur arba ten, kur papuolė. Tai knygoje perskaičiau, tai filme pamačiau, tai sufantazavau, tai kažkas pasakė. Problema ta, kad nemokame užtikrinti abipusio seksualinio pasitenkinimo. Būna tokių atvejų, kai žmona gyvena 8 metus su vyru ir per tą laiką nė karto nepatiria orgazmo. Tokia yra realybė.

Pagal tarptautinę statistiką, 20 proc. žmonų ir 40 proc. vyrų per gyvenimą būna neištikimi. Tai rodo didžiulę neišspręsta problemą – kad vyrai nežino, kaip sukurta moteris, ir nemoka abu patenkinti savo poreikių.

4. Reikėtų susitarti dėl vaikų ugdymo. Pavyzdžiui, kad dirbtum darželyje aukle, mokaisi 4 metus. Kiek metų mes mokome tėvus auginti vaikus be smurto? Mes to nedarome. Mes kuriame įstatymus, kaip atimti vaikus, kad vaikams arba tėvams neskaudėtų.

5. Būtina susitarti dėl pinigų ir turto valdymo. Dar yra tokia gaji nuomonė, kad, pavyzdžiui, vyro uždirbti pinigai priklauso jam, o žmona, kuri augina jam vaikus, negali eiti į darbą, turi prašyti pinigų pėdkelnėms. Na, čia yra tragedija.

Tada koks mūsų bendras gyvenimo tikslas? Žmonės kuria santuokas, nesuprasdami, kam jas kuria. Jie nežino, kam kuria šeimą, nėra susitarę dėl bendrų gyvenimo tikslų, kaip jie sau padės ir vienas kitam užtikrins saugumą, sukurs vienas kitam savo vertę ir sėkmingai užaugins vaikus.

6. Būtina susitarti, kokios yra bendro gyvenimo taisyklės. Gal, pavyzdžiui, yra tokia taisyklė, kad po vakarienės visi nubėga nuo stalo, o žmona pradeda plauti indus, puodus, valyt stalą, plauti viryklę ir tada baigiasi vakarienė. O gal baigiasi tada, kai visi pavalgo, susiplauna savo indus, vyras išplauna puodus, žmona nusivalo viryklę.

Jei pora nesusitarusi, vyras elgiasi pagal vienas savo įsivaizduojamas taisykles, o žmona – pagal savo. Galiausiai iš to kyla konfliktai, skaudinimai, nusiviliama. O kai nusiviliama, kyla pyktis. Nusivylimas yra praktiškai pagrindinis pykčio šaltinis, tada pradedame sakyti nemalonius žodžius, įžeidžiame.

Komentarai: 3

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką