Dukra tapo kaip užburta, visai nemato realybės. Ji džiūgauja ir mano, kad tai yra jos laimė. Kaip man atvert jai akis? Aš priblokšta tokio jos elgesio, nes ji visad buvo labai racionali. Irena.
Laba diena, Irena. Savo laiške jūs prašote išgelbėti dukrą nuo „bėdos“, kurią ji mato kaip laimę. Patikėkite, tai jums ši situacija atrodo baisi ir tragiška. Ji tiesiog neatitinka jūsų lūkesčių, koks turėtų būti dukros gyvenimas. Jūs negalite žinoti už dukrą, kas jai yra gerai, ji pati kuria savo laimę. Galų gale jūs negalite žinoti, su kuo ir kada ji bus laiminga. Galbūt tas kūdikis ir yra didžioji jos gyvenimo laimė.
Jūsų dukra yra savarankiškas ir suaugęs žmogus, jos niekas neužhipnotizavo ir neprivertė turėti seksualinių santykių. Dabar ji pati renkasi turėti šį kūdikį. Dukros apsisprendimas gimdyti rodo stiprius jausmus tam vyrui ir užsimezgusiai gyvybei. Nesistenkite pakeisti dukros jausmų ir minčių, neįtikinėkite, kaip ji turėtų elgtis, galvoti, jausti, tiesiog pabandykite priimti jos tokį sprendimą. Manau, jūsų dukra dabar labiausiai norėtų, kad jūs leistumėte jai gyventi savo gyvenimą, o jūs gyventumėte savo. Juk ji neprašo jūsų patarimo ar nuomonės.
Dukros įtikinėjimas ir akių atvėrimas tikrai nepakeis jos jausmų. Greičiausiai ji pasijus nepalaikoma, pyks ant jūsų, o jūsų santykiai dėl to gali atšalti. Galbūt ji nebenori būti racionali ir protinga. Prisiminkite, kaip jūs pati jautėtės ir viską vertinote, kai buvote jos amžiaus. Tai, kokia tapote ir kokia susiformavote, įtakojo jūsų individuali patirtis. Jūsų dukra taip pat turi praeiti savo kelią, patirti, išgyventi savo nusivylimus ir atradimus.
Gyvenkite savo gyvenimą ir įsisąmoninkite, kad jūs – tai ne jūsų dukra. Sėkmės!
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
