Roberto gyvenimas netapo atversta knyga, tad, be kelių pranešimų apie sėkmingus pasirodymus barmenų čempionatuose, nieko ir nežinome. O tuo metu vyras ne tik skynė pergales profesinėje veikloje, bet ir sukūrė šeimą – su žmona Inga augina 1,3 metų amžiaus dukrą Rusnę ir laukia netrukus gimsiančio sūnaus.
Neseniai vykusiame „Bacardi Legacy Cocktail Competition“ konkurse patekai į geriausiųjų barmenų trejetuką, o štai „Angostura Bitters“ kokteilių čempionate, kuriame dvejus metus iš eilės džiaugeisi pergale, šiais metais tau nepasisekė. Kas nutiko?
Paskutiniame čempionate labai vėlavau ir nepadariau kokteilio laiku. Tokį grybą supjoviau, kad net iki trečios vietos nukritau. Kaip paaiškėjo iš paskelbtų rezultatų, jei nebūčiau vėlavęs pagaminti kokteilį, tikrai būčiau laimėjęs. Bet gyveni kvailelis ir mokaisi. (Juokiasi).
Juk atrodo, kad pasisekus viename čempionate, turėtų pasisekti ir kitame.
Čempionatai yra labai skirtingi, skiriasi jų reglamentas, kiekvienas jų turi savitas taisykles. Tad kiekvienam konkursui reikia skirtingai ruoštis. Taip susiklostė gyvenimas, kad į kokį čempionatą benueičiau, esu laikomas favoritu. Pats to prisiprašiau ir pats prisidirbau. (Juokiasi.) Tačiau, būnant favoritu, daug lengviau nukristi, nei tokiu nebūnant. Būna, kad paragauju savo kokteilio ir iškeliu rankas – viskas, laimėjau. Jaučiu savo kokteilio galimybes ir ar gali kas nors geriau padaryti, ar ne. Sunku tai nupasakoti žodžiais, nes tai yra vidinis jausmas. Turiu dovaną ir tuo naudojuosi. Nemiegu, o dirbu ir kaifuoju nuo to, ką darau. Tai ir yra svarbiausia.
Kaip vyksta tavo pasiruošimai čempionatams?
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Robertas Janovskis su dukra Rusne |
Didžiausias vargas yra pagaminti kokteilį. Gamindamas jį „Barclay Legacy“ konkursui vargau gal gerą mėnesį. Dariau kokteilį, kuris atitiktų taisykles ir dar būtų geriamas. Jau turėjau variantą, dvi savaites vien tą kokteilį tobulinau, bet paskutinės dienos, kai reikėjo išsiųsti anketą, išvakarėse pasakiau, kad šito šūdo nedarysiu. Per tris valandas padariau visiškai naują kokteilį. Pats nustebau, nes išėjo tikrai geras kokteilis. (Šypsosi.) Panaudojau tris „Daquiri“ kokteilio, kuris gimė 1898 metais, ingredientus ir pridėjau avietę, citrinžolę ir baziliką. Taip gimė „Lithuanian Daquiri“. O paskui belieka šlifuoti techniką. Susidėlioji stalą, kaip būtų per konkursą, vietoje alkoholio pilstai vandenį, trini vaisius ir imituoji konkursą. Tai jau yra fizinė treniruotė, kad išmokčiau kokteilį padaryti per tiek laiko, kiek yra duota. Man tai yra labai sunku. Esu lėtapėdis. (Juokiasi.)
Kas yra svarbu geram kokteiliui?
Labai svarbu yra ingredientų balansas ir derėjimas tarpusavyje. O šito neišmoksi, tai ateina su patirtimi. Tačiau nuo to, kad bare darai „Cuba Libre“ ar „Mojito“, patirtis ir žinios nedidėja. Savęs tobulinimas yra knygų skaitymas, domėjimasis ir dažnas kokteilių gaminimas namuose ar draugams. Darbe tai praktiškai neįmanoma, nes Lietuvoje nėra nė vieno baro, kuriame galėčiau tobulėti.
O ar pakankamas mūsų šalyje egzotiškų ingredientų kokteiliams pasirinkimas?
Deja, turime problemą. Vieną dieną parduotuvėje randi prinokusį mangą, kitą dieną su rastu mangu gali sienas skaldyti. Tokia realybė, nuo to niekur nedingsi. Mūsų rinka per maža ir esame per silpni, kad galėtume visą laiką turėti šviežių egzotinių vaisių. To niekada ir nebus. Todėl kartais pagalvoju, kad reikėtų pačiam atidaryti kokią egzotiškų vaisių ir daržovių krautuvėlę. Bet mat ją velniai. (Juokiasi.) Jei koks indas į tarptautinį turnyrą atsiveža ananasą ir daro kokteilį su šio vaisiaus sultimis, o aš jį darau su plastmasinių ananasų, kokius veža pas mus į Lietuvą, sultimis, skirtumas tikrai didžiulis. Bet kažkaip ir mes sukamės! Paskutiniame konkurse dariau kokteilį su svarainiais ir cukrumi, taip, kaip matydavau darant močiutę.
Barmenu dirbi jau daugiau nei 10 metų, gal būtų laikas pradėti galvoti apie nuosavą barą?
Turėjau su kolegomis Vilniuje terasą, bet jau po pirmo sezono pasakiau, kad ačiū, dar artimiausius 10–15 metų nenoriu savo nieko turėti. Kam man šitas galvos skausmas?! Nenoriu turėti pinigų, noriu tiesiog harmonijos savo gyvenime – poilsio, darbo ir viso kito, o ne kad man galva sprogtų nuo galvojimo, kaip uždirbti pinigus, kaip išsukti savo verslą. Noriu būti žmogumi, nenoriu arti. (Juokiasi.) Visų pinigų neuždirbsiu, o man jų ir nereikia. Aš visiškai save patenkinu dirbdamas samdomą darbą. Iki savo baro aš dar neužaugau nei finansiškai, nei savo galvoje. Kai pavyks išvažiuoti į užsienį, kai padirbsiu su aukščiausio lygio specialistais, miksologais, grįžęs į Lietuvą atidarysiu savo barą ir mokyklą ar subursiu barmenų asociaciją. Tada, kai būsiu kam nors autoritetas, o ne kažkoks „Baro“ dalyvis.
Pasakyk atvirai, kaip būnant barmenu neprasigerti?
Jei turi smegenų ir noro ko nors gyvenime pasiekti, susivaldai. Būna prisigeri, bet iki ligos, alkoholizmo toli. Nors tokių dalykų tarp barmenų pasitaiko, tai nėra masiškas reiškinys. Pavyzdžiui, neseniai po vieno vakarėlio su draugu iš miesto grįžome 7 val. ryto, bet galiu ant pirštų suskaičiuoti, kiek aš išgėriau gėrimų. Tai nebuvo latrystė. Taip pat nemažai su alkoholiu dirbu namuose, bet tam yra kriauklė. Tam, kad pajustum visas gėrimo spalvas, turi būti kuo blaivesnis. Pamatytų bomžas, kiek aš alkoholio į kriauklę išpilu, tai užmuštų. (Juokiasi.) Prisigėrimas su miksologija tikrai prasilenkia.
Pasibaigus televiziniam projektui, dar kurį laiką buvai matomas viešumoje, tačiau dabar apie tave nieko nežinome. Prasitarei, kad sukūrei šeimą.
Taip, vedžiau praėjusiais metais. Dukrytė suplanavo mus su žmona, o paskui mes jai suplanavome brolį. (Šypsosi.)
Trejus metus gyvenai Kaune, o dabar su šeima grįžti į sostinę. Kas privertė sugrįžti?
Negaliu patikėti, kad mes grįžtame Vilnių! Ir žmona džiaugiasi, ir aš. (Šypsosi.) Kai atvažiuoju į Vilnių, atsigaunu visomis prasmėmis. Čia netrukus atsidarys artimiausias mano svajonei american bar stiliaus baras. Jame nerasite nei „Mojito“, nei „Cuba libre“, nei kitų populiarių kokteilių. Taip pat čia nerasite degtinės. Tai išskirtinai tik klasikinių kokteilių ir to, kas buvo prieš juos, baras. Iki šiol TIKRO kokteilių baro Lietuvoje nebuvo. Tai nebus kokia diskoteka, čia žmonės ateis pabendrauti ir neprisigerti, o paskanauti, paragauti tikros kokteilių istorijos. Esu įsitikinęs, kad daugelį ištiks malonus šokas. (Juokiasi.)
Robertas su Žmonės.lt skaitytojais taip pat pasidalijo nealkoholinio kokteilio, kurį galite pasigaminti namuose, receptu. „Beje, iki šių dienų šis kokteilis taip ir neturi pavadinimo, tad kol kas jis vis dar „No Name Moctail“, – juokiasi Robertas.
Jums reikės:
100 ml apelsinų sulčių,
100 ml tamsių vynuogių sulčių,
20 ml natūralių citrinų sulčių,
30 ml braškių sirupo, piurė ar uogienės.
 |
| Robertas Janovskis |
