Kuo išsiskiria?
Itališki baldai interjerui suteikia emocionalumo. Itališkas dizainas alsuoja elegancija bei jaukumu, nepriklausomai nuo baldų spalvos. Sakoma, kad kurdamas itališką namų interjerą, šeimininkas siekia išreikšti savo individualumą, požiūrį į pasaulį, todėl italų produkcija orientuota į žmogų ir komfortą.
Du stiliai
Itališko stiliaus baldus galima suskirstyti į dvi grupes: 1. klasikiniai baldai - medžiagomis ir dizainu paklūstantys senosioms tradicijoms; 2. modernūs - linijinio dizaino baldai, pagaminti originaliai naudojant ir derinant įvairias medžiagas: metalą, stiklą, kristalus ar medžio masyvą.
Dėmesys modernumui
Modernaus stiliaus baldams skiriamas didesnis dėmesys. Tai patvirtina pasaulinio masto tendenciją, pasireiškiančią bene visose šalyse – formos kitimas iš įmantrios į paprastą ir funkcionalią. Vis daugiau ima reikšti baldo mobilumas.
Sunkią senovinę sofutę ne taip lengva perstatyti į kitą vietą. Ypač išryškėja jaukumo bei lengvumo poreikis – namai tampa poilsio oaze po sunkių dienos darbų. Sudėtingi papuošimai, masyvumas tyliai žingsniuoja į antrą planą ir „karštas“ pozicijas užleidžia aiškioms baldų linijoms ir neįmantriam, funkcionaliam jų dizainui.
Erdvi virtuvė
Italų valgio tradicijos gilios ir sunkiai sugriaunamos, todėl virtuvė jiems yra ypatinga vieta. Modernūs itališki virtuvės kambario baldai pasidavė paprasto funkcionalumo įtakai. Gaminant juos pirmenybė teikiama ypatingos priežiūros nereikalaujančioms ir lengvai valomoms dangoms – stiklui, nerūdijančiam plienui.
Neatsisakoma medžio, tiesiog naudojamos stiklo, plieno, akmens stalviršių dangos – kad virtuvės baldų priežiūra būtų lengvesnė. Į patogius prižiūrėti ir malonius pažiūrėti baldus įmontuojama daugiafunkcinė buitinė technika, užtikrinanti maksimalų komfortą sukantis tarp puodų. Spintelėse yra daugiau vietos daiktams susidėti. Jiems taip pat skirtos įvairių dydžių dėžutės. Visos interjero detalės išlieka pakankamai lengvos ir patogios pernešti, o ant viryklės paviršiaus atsirado daugiau nesimetriškai išsidėsčiusių kait-viečių – kad tilptų visi puodai.
Minimalistinio stiliaus virtuvėse nebelieka vietos nesuskaičiuojamoms dekoratyvinėms smulkmenoms – juk ant jų tik kaupiasi dulkės. Nuo šiol virtuvėje yra tik tai, ko reikia.
Vonia – poilsiui
Vonia tampa poilsio, ramybės bei meditacijos erdve kūnui ir sielai, todėl vonios kambarį stengiamasi padaryti kuo erdvesnį, šviesesnį, panaikinti „uždaros mažos patalpos“ jausmą ir dėl to atsirandantį psichologinį diskomfortą.
Šviesių pastelinių spalvų vonios kambario grindys arba sienos dažnai papuošiamos įvairiaspalvėmis mozaikomis, langai – pūko lengvumo užuolaidomis, čia savo vietą randa žvakės, kvapnieji aliejai bei smilkalai, ant grindų dėliojamos pagalvėlės.
Pastelinės spalvos
Moderniam itališkam interjerui pastaruosius penkerius metus būdingos pastelinės spalvos. Palyginti su lietuvių interjero spalvomis jos yra tamsesnės. Kuriant moderną namuose būtina nepamiršti, kad baldai turi būti ne tik išraiškingo dizaino, bet ir pasižymėti funkcionalumu bei plačiomis pritaikymo galimybėmis – juk esant tinkamam dizainui lova gali atlikti ir lentynos vaidmenį.
Svarbu nepamiršti ir kito niuanso – baldų formos suskamba neutralios aplinkos fone, todėl patartina originalaus dizaino kėdę derinti su kontrastinga vienspalve siena. Neįmantraus dizaino aksesuarai, priderinti prie interjero, pavyzdžiui, prie baldų apmušalų spalvos, suteiks jaukumo ir papildys erdvę.
Sukurti klasiką
Modernus stilius jokiu būdu neišstumia klasikos – dizainerių darbuose klasikinio itališko stiliaus medinės baldų detalės dera su plieniniais elementais, stiklu ir netgi kristalais. Klasika palengva įgauna antrąjį kvėpavimą.
Klasikiniame itališkame interjere dominuoja rudi, geltoni ir pasteliniai raudoni atspalviai, taip pat prabangos įspūdį kurianti aukso spalva. Nesuklysite pasirinkę tradicinius gobeleno ar tapetų raštus – gėles, linijas. B a l d a i klasikiniame interjere savo išvaizda mena senųjų laikų formas, kuomet buvo gaminami rankomis. Masyvūs, su raižiniais ar puošti kitomis dekoratyvinėmis detalėmis. Jie tiesiog „kvepia“ prabanga ir senove, nors yra ką tik atkeliavę iš gamyklos, kur naujausios technologijos juos „pasendino“.
Apdailai naudojamas: medis, marmuras, keraminės plytelės, oda. Kuriant itališką stilių į interjerą galima įterpti autentiškus senovinius baldus, skulptūras, freskas, kolonas, paveikslus, kurių rėmai turėtų būti ypač puošnūs, su daugybe raižinių.
Namų jaukumas
Jaukumui sukurti patariama naudoti įvairius aksesuarus, o jei norima kardinalių pokyčių, vien baldų gobeleno pakeitimas gali apversti aukštyn kojomis visą namų erdvę. Nereikia bijoti ir eklektikos užuominų – net pačių italų namuose dažnai galima sutikti senų ir naujų daiktų derinį.
Šalia naujos odinės sofos stovės senovinis antikvarinis medinis stalas, o metalo ir stiklo pilname interjere savo vietą randa arklio galvos skulptūra, primenanti Romos imperijos laikus.
Sienų ir lubų dekoras
Paryškinti itališką interjerą gali pridėti sienų dekoravimas. Specialiais dažais, panašiais į akvarelę, galima lengvai išgauti „senos sienos“ arba „apipelijimo“ efektą. Klasika tapę blizgaus lygaus paviršiaus itališki sienų dažai, priderinus spalvas, gali atrodyti kaip tikras marmuras. Nelygioms sienoms puošti galima rinktis ne tik įvairias faktūros variacijas ir reljefą galintį sukurti tinką, tačiau ir dažus, paslepiančius sienų nelygumus.
