Baisus alkoholio liūnas, depresija, artimųjų panieka ir tragiška sužadėtinio mirtis. Indijos istorija išties sukrečianti. Tačiau jeigu tas siaubas nebūtų įvykęs, dabar Indijos tikrai nematytume ekrane. Ji būtų laimingai ištekėjusi, augintų vaikus ir dirbtų mėgstamą darbą.
Dėl didžiosios savo gyvenimo meilės Indija buvo pasiryžusi paaukoti viską. Ji net susipyko su tėvais ir išsižadėjo draugų. Indiją išvarė iš namų, ji nakvojo automobilyje. Merginos ir jos mylimojo Lino planai buvo labai rimti. Jie įsigijo sklypą viename iš Vilniaus sodų ir ėmė statyti namus. Visiškai vieni, savo rankomis. Indija prisimena, kaip pati sunkiai nešiojo plytas, kaip maišė betono skiedinį, kaip svajojo apie geresnį gyvenimą ir, žinoma, vestuves.
Nors naktiniuose klubuose Indija ir Linas linksmindavosi atskirai, į šiuos namus visada grįždavo drauge. Kartais vieni, kartais su draugais. Tačiau vieną naktį, rodos, po eilinių linksmybių viename bare, merginos širdį užvaldė siaubingas nerimas. Ji vidury nakties užlipo ant Gedimino kalno. Indija niekada nepamirš tos akimirkos, kai norėdama pasižiūrėti, kiek valandų, pasiėmė mobilųjį telefoną ir išvydo sukrečiančią žinutę. Vienas artimas draugas parašė tik du žodžius: „Lino nebėra“.
Tik gerokai vėliau Indija sužinojo kraupią tiesą – tą naktį, išėjęs iš naktinio klubo, Linas neblaivus sėdo už vairo. Po kelių minučių įvyko siaubinga avarija, vaikinas žuvo.
Ir per laidotuves, ir po jų Indija gyveno kaip baisiame košmare – ji liko viena pusiau įrengtuose, šaltuose namuose ir paguodos ėmė ieškoti alkoholyje.
Indijos gyvenimo košmaras truko ne vienerius metus. Tol, kol vieną dieną televizijos ekrane ji pamatė Radžį. Štai tada mergina suprato, kad tai – jos išsigelbėjimas. Tačiau kovoti dėl šio grobio lengva nebus. Radžis Indijai – ne šiaip svajonių jaunikis, o bilietas į naują gyvenimą. Taigi, mergina dės visas pastangas, kad jį sužavėtų, užkariautų ir galų gale atšvęstų išsvajotąsias vestuves.
Išskirtinę Indijos istoriją šio trečiadienio vakarą 20.55 val. papasakos LNK laida „Karamelinės naujienos“.
