Kaip jau anksčiau rašė 15min.lt, M.Gelažnikas gydytoją vadino „šundaktariu“ ir kaltino suluošinimu. Gydytojas ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas teigia, kad verslininkas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir dėl šmeižto ir garbės įžeidimo kreipėsi į teismą. Medikas reikalaus pripažinti M.Gelažniką padarius minėtus nusikaltimus bei už patirtą žalą sieks prisiteisti 100 tūkstančių litų kompensaciją, kurios didžiąją dalį bylos laimėjimo atveju paaukos labdarai ir savo ligoninei.
Paciento patirtas sveikatos problemas galėjo lemti neadekvatus savarankiškas pooperacinis gydymasis, režimo pažeidimas bei galimai tiesioginis toksinis alkoholio poveikis.
Gydytojo pareiškime skelbiama: „Ieškovo advokato Andriaus Paulausko teigimu, M.Gelažnikas absoliučiai nepagrįstai teigia, jog piršto pagalvėlės operacijai tereikėjo trijų kabių, pleistro ir keturių dienų gijimo, tuo tarpu gydytojas jį suluošino, iš sveiko, darbingo žmogaus padarydamas invalidą. Taip pat tikrovės neatitinka atsakovo teiginiai, jog operuojant jam buvo nupjauti alkūninis nervas, bendri rankos nervai, penkios sausgyslės, t.y. viskas, kas įmanoma.“
„Yra ir daugiau teiginių, neatitinkančių tikrovės, ir visus juos išnagrinės teismas. Juolab, kad šiuo metu vyksta medicininis auditas, kuris turėtų atsakyti į visus klausimus, taip pat ir tuos, ar teisingai atsakovas interpretuoja ir žiniasklaidai komentuoja užsienio medikų konsultacijas“, – sako A.Paulauskas.
Ieškovo teigimu, 2009 m. gruodžio 26 d. M.Gelažnikas atvyko į ligoninę su nupjauta piršto giliąja lenkiamąja sausgysle ir nervu. M.Gelažnikui buvo paaiškintas operacijos reikalingumas bei alternatyvūs variantai, po ko jis pasirašė Paciento sutikimą atlikti gydomąją (diagnostinę) procedūrą ir chirurginę operaciją. Teigiama, kad operacija M.Gelažnikui buvo atlikta ne iš karto po atvykimo į ligoninę, nes buvo laukiama, kol pacientas prasiblaivys ir nusiramins ir kadangi paciento traumai buvo reikalinga skubi operacija, budintis gydytojas neturėjo galimybės atsisakyti operuoti.
Pranešime skelbiama, kad tai, jog operacijos metu M.Gelažnikas nebuvo paliktas vienas ir neprašė nutraukti operacijos, patvirtina medicininė dokumentacija bei 5 ligoninės darbuotojai, 2 dalyvavę operacijos metu. M.Gelažnikas neva negalėjo stebėti operacijos eigos, nes operacijos metu dėl etinių normų ir antiseptikos reikalavimų ligonis yra uždengiamas.
„Operacija buvo atlikta tinkamai, nupjautas nervas ir sausgyslė buvo susiūti, nepažeidžiant kitų nervų ir sausgyslių. Operacija vyko pagal visus reikalavimus, jos eiga fiksuota medicininiuose dokumentuose (ligos istorijoje). Operacijos duomenys pateikiami tiktai Teismui, nes jų viešinimą draudžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas. Ieškovo teigimu, visos pooperacinės komplikacijos, kurios galėjo išsivystyti ar išsivystė, buvo tiesiogiai įtakotos paties M.Gelažniko, nes jis, pasibaigus operacijai, tolesnio gydymo, stebėjimo ir slaugos atsisakė, ir, nepaisydamas įspėjimų dėl galimų komplikacijų, pasirašė ligos istorijoje, atsisakydamas tolimesnės hospitalizacijos. Paciento patirtas sveikatos problemas galėjo lemti neadekvatus savarankiškas pooperacinis gydymasis, režimo pažeidimas bei galimai tiesioginis toksinis alkoholio poveikis“, – skelbiama pranešime.
Su pačiu verslininku susisiekti pavyko, tačiau apie naujus istorijos posūkius jis kalbėti nenorėjo.
„Jūs man labai trukdot. Ačiū, geros dienos“, – tik išgirdęs klausimo pradžią skubėjo atsisveikinti ir ragelį padėjo M.Gelažnikas.
