Vardas, pavardė: Vaidotas Valiukevičius.
Gimimo data, vieta: 1981 05 27, Kaunas. 28 m.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Vaidmuo televizijos seriale „Mano mylimas prieše“ Tau yra išsipildžiusi svajonė ar tiesiog smagus nuotykis?
Mano planų sąraše padėtas dar vienas pliusiukas. Tai vienas iš mano vidinių laimėjimų. Baigiau režisūrą. Daug žmonių įstoja ne ten, kur svajoja, nes paprastai pretenduoja į penkias, dešimt, dvidešimt specialybių. Aš aiškiai žinojau, kad noriu studijuoti režisūrą, todėl į stojamųjų lapą įrašiau tik tą vienintelę specialybę. Vadinasi, turėjau tik dvi galimybes: įstoti arba likti be nieko.
 |
| Viganto Ovadnevo nuotr./Vaidotas Valiukevičius-Milanno |
Ką tuomet būtumei daręs?
Būčiau ėjęs į kariuomenę (juokiasi).
Svajojai kurti lietuviškus filmus, režisuoti telvizijų laidas?
Studijų metais mokiausi daugelio dalykų: taisyklingai kalbėti, dainuoti, netgi judėti ir save pateikti. Renginių organizavimas, dramos teatras, televizija – tai yra tos sritys, kuriose aš pajėgus dirbti.
Turi kažkokių milžiniškų planų?
Visi mano planai grandioziniai. Menki laimėjimai manęs netenkina.
Kadangi dėl interviu su Tavimi susitarti nėra labai lengva, galima spręsti, kad ir muzikinė veikla nesustingusi?
Kaip ir kiekvieno muzikanto gyvenime, sausio mėnuo buvo ramesnis. Be to, visa galva ir širdimi buvau paniręs į vaidybą. Dabar vėl tęsiame savo veiklą, šiemet išleisime naują albumą. Mane labiausiai nustebino, kad žmonės atskiria gyvą dainavimą nuo fonogramos, todėl ir toliau dainuosiu gyvai. Žmonėms atrodo – išėjo į sceną, padainavo, gavo pinigus, ir viso gero. Mažai kas žino, kad kiekvienas instrumentas kainuoja po 10 000 litų, kad kas vakarą repetuojame iki devinto prakaito tik tam, kad klausytojui suteiktume malonumo.
Žmones, su kuriais dirbi seriale, gali vadinti svajonių komanda?
Tapome viena šeima. Mūsų komandoje neskamba tokie žodžiai: „Tai ne mano pareiga.“ Padedame vienas kitam, draugiškai patariame, nė vienas nedirba surauktu veidu. Dabar jau apie kolegas žinome kur kas daugiau nei tik vardą ir pavardę. Kadangi būna dienų, kai filmuojamės po 12 valandų, tai laikas neprailgsta dirbant su mielais žmonėmis.
Seriale įsimyli savo priešę, kurią vaidina dainininkė Vilija Matačiūnaitė. O gyvenime Tu patyrei, kad nuo neapykantos iki meilės – tik vienas žingsnis?
Į tokią pačią situaciją neteko pakliūti. Tačiau kartais būna, kai moteris mane taip sunervina, kad galvoju: „Velnias, kaip aš jos nekenčiu! Kaip norėčiau į viską spjauti, trenkti durimis ir išeiti visiems laikams.“ Tačiau nutinka ir priešingai. Per audringą kivirčą galvoji: „Kooookia moteris!“ Ir meilė, ir neapykanta – reikalingi jausmai. O abejingumas... Kai žmogui nerūpi, kur jo antroji pusė, kaip ji jaučiasi – nieko blogiau negali būti. Beje, pasipykti, manau, yra sveika. Jei du vienas kitą mylintys žmonės ilgai gyvena santarvėje, patenkinti laižo medų, siūlau jiems įžiebti nors mažytį kivirčą. Tai tarsi pipirai ant kepsnio. Juk taip skaniau, ar ne tiesa?
Gal ir tiesa. Sakyk, kokios moterys Tau patinka?
Man labai sunku atsakyti, į kokias merginas aš atkreipiu dėmesį. Nesu iš tų vyrų, kurie žavisi tik „paveikslėliu“. Ką su juo veikti? Pasisodinti šalia ir žiūrėti? Man svarbu pabendrauti, išsiaiškinti, kas mus sieja, suprasti moters požiūrį į gyvenimą. Kai geriau ją pažįstu, moteris man tampa vis gražesnė ir gražesnė. Arba atvirkščiai...
„Vyras privalo norėti moterį nurengti. Kai jis tiksliai žino, ką ras po tos gražuolės drabužiais, nes tai jau matė visa Lietuva, tuomet kur slypi intriga?“
O kiek laiko užtrunka išsiaiškinti, ar Tau patinka mergina?
Kadangi merginos nesirenku tarsi mėsos parduotuvėje, tai užtrunka ilgiau nei vieną vakarą ar savaitę. Esu ne iš tų vyrų, kurie paima, suvartoja ir atsisveikina.
Ar gali pasakyti, kad jau radai gyvenimo moterį?
Ši tema per daug jautri, kad galėčiau apie ją kalbėti. Nenoriu nei patvirtinti, nei paneigti, nes tai, kas glūdi mano širdyje, nieko nenoriu išbarstyti. Išžarstai po visą Lietuvą, o paskui labai sunku surinkti.
Ne viena Tavo bičiulė džiaugėsi gavusi vertingų patarimų, kaip padailinti figūrą. Ar galima teigti, kad esi sveiko gyvenimo būdo šalininkas?
Taip drąsiai negalima teigti. Nesu fanatikas. Aš nesakau, kad truputį apkūni moteris yra blogai. O jei mergina, turinti „kumpelių“, dėl to nesijaučia nejaukiai, tuomet kam jai keistis? Jei žiūrėdamas į veidrodį žmogus jaučiasi blogai, tada nereikia dvejoti. Galiu drąsiai pasakyti – nemėgstu standartinių žmonių! Kataloginės gražuolės manęs nesuviliotų. Man neįdomu, kai viskas atvira, kai nėra jokios paslapties. Vyras privalo norėti moterį nurengti. Kai jis tiksliai žino, ką ras po tos gražuolės drabužiais, nes tai jau matė visa Lietuva, tuomet kur slypi intriga?
