– Šiandien jūs kaip visada šypsotės, o kaip jaučiatės viduje, sutikdamas šią sukaktį?
Mano gyvenimas šiandien yra ant bangos ir aš visiškai nejaučiu, kad kas nors keičiasi – per 40 metų jubiliejų buvo daug baisiau.Šiandien man džiugu, kad esu. Nemanau, kad ši data yra ko nors pradžia ar pabaiga. Mano gyvenimas šiandien yra ant bangos ir aš visiškai nejaučiu, kad kas nors keičiasi – per 40 metų jubiliejų buvo daug baisiau. Tuo laiku daug mano kolegų neatlaikė ir pasitraukė, todėl ir aš laukiau, kad kas nors keisis, kaip žmogus kažko neteksiu, o charizma išgaruos kaip eterinis aliejus, bet taip neatsitiko. Paskui jau buvo lengviau...
– Atrodo, kad jūsų charizma su metais auga ir stiprėja...
– Taip, jei teisingai su ja elgiesi. Ji kaip gėlė – negalima jos perlaistyti ar nepakankamai palaistyti...
– Kaip išmokote ja rūpintis?
– Mane išmokė žmonės, su kuriais bendrauju, bei pagarba ir meilė žiūrovams. Tuo įsitikinau neseniai Palangoje: papūgos, gyvatės ir kiti gyvūnai, su kuriais žmonės fotografuojasi, man neprilygsta. Esu aukščiau – turiu tų gyvūnų atsiprašyti. Tai, kad žmonės mane atpažįsta, man labai malonu, nes mano veikla yra skirta žmonėms. Jei savo kaime esi žinomas ir tavo kaimas tave pripažįsta, ir tu myli savo kaimą – man, kaip žmogui, tai yra žiauriai daug.
– Taigi gimtadieninė depresija – liko praeity...
Jei savo kaime esi žinomas ir tavo kaimas tave pripažįsta, ir tu myli savo kaimą – man, kaip žmogui, tai yra žiauriai daug.– Taip. Šiam gimtadieniui gal per daug reikšmės skiriama, bet toks yra žaidimas, toks susitarimas. Man gal ir nereikėtų tokio didelio šurmulio, bet negaliu to išvengti. Šį sezoną dalyvauju TV3 projekte „Lietuvos talentai“ – taigi vėl būsiu televizoriuje pas kiekvieną namuose.
Tik laiko mažai – nespėju keltis, kai jau reikia gultis. Labai daug renginių, įvairių projektų – visur noriu dalyvauti. Va, kada aptingsiu, tada ir bus pirmieji ženklai, kad kažkas krinta... Kol kas viskas gerai.
– Dažniausiai žiūrovai, matydami jus, šypsosi ar net kvatojasi – jūsų humoro gyslelė paveldėta ar įdiegta gyvenimo?
– Tai dovana. Aš žmonių negąsdinu blogu gyvenimu: skatinu juos, suvokiant gyvenimo tamsumą ir blogį, rasti laiko pasakai. Jei juokaudamas pažeisčiau bent vieno žmogaus sielos jautrumą, tada to nebūtų. Man nėra skausminga, kai iš manęs šaiposi – save priimu tokį, koks esu. Kai man sako „o, jei tavo pilvas būtų mažesnis...“ – mane ima juokas. Aš paaiškinu: „Ponia, čia ne pilvas, čia implantas.“ (Juokiasi.)
– Niekam nejaučiate pykčio?
– Netrukus pasirodysiančioje knygelėje apie mane, kurią tradiciškai leidžiame teatralo jubiliejaus proga, atleidau visiems – netgi tiems, kuriems nereikėjo atleisti. Vien todėl, kad turėčiau ateitį sau ir tiems, kurie dirba. Man nuo to, kad pyksiu ar analizuosiu, kas man nepatinka, nepagerės. Nebeturiu laiko blogiui. Mums visiems gyvenimas yra suplanuotas nuo A iki Z, aš dabar esu kažkur apie R. (Nusikvatoja.)
Dar ilgai ruošiuosi keliauti – aišku, mano kelionė gali ir nutrūkti, bet aš ir nenoriu būti amžinas.
Dar ilgai ruošiuosi keliauti – aišku, mano kelionė gali ir nutrūkti, bet aš ir nenoriu būti amžinas.– Jei sugebate taip atleisti, koks jūsų antikrizinis receptas žmonėms?
– Dabar yra valstybės, o ne žmonių krizė. Ne tokių buvo baisumų... Man nepriimtinas amžinas žmonių bauginimas. Kiekviena pasaka turi ateitį. Žiūrėkit, koks gražus ruduo – prasitęsė vasara. Ta vasaros tąsa šiandien yra daug svarbesnė nei piniginis klausimas – lyg kompensacija už tą tamsumą ir vargą. Kažkokiu būdu atsiras balansas ir grįš sielos ramybė. Tai bus prielaida naujai kūrybai, naujiems rezultatams, naujam gyvenimui – reikia tikėti.
– Galbūt tikėti ir matyti šviesesnę ateitį jums padeda kolekcionuojami angelai?
– Galbūt. Angelai atėjo ne šiaip. Prieš tai perėjau nespalvotos grafikos periodą. Vieną rytą pabudęs pagalvojau, kodėl negalima gyvenime turėti daugiau spalvų. Mes visi norime spalvos, kvapo, grožio.
Paskutinis angelas, kurį gavau dovanų – jo vardas Adukas, – yra fantastinis. Angelai kuria ypatingą energetiką. Mano ir angelų santykiai panašūs į mano ir žiūrovų: jie mane saugo, neleidžia klysti, randa sprendimą mano gyvenime ir aš esu laimingas.
– O apie ką svajojate dabar?
– Svajoju apie keistą daiktą... Svajoju apie laisvę... Gražu, kad tiek daug visko darau, bet sau laiko nelieka. Labai mėgstu skaityti, klausytis muzikos... O dabar turiu laiko tai daryti tik mašinoje.
– Tai kokia jums būtų didžiausia dovana šio gimtadienio proga?
– Aš viską turiu: gerumą, šilumą, meilę, tikėjimą. Geriausia dovana – neasmeninio pobūdžio. Norėčiau, kad visa tai, ką darau, ką manau ir kas yra pozityvu, nors maža dalimi pasiektų tuos žmones, kurių dar nepasiekiau. O tiems, kurie jau eina su manimi, linkiu dar daugiau šilumos ir tikėjimo.
