Susitikęs su rašytojais, istorikais ir prisiekusiais personažo gerbėjais Deividas klaus, kodėl žmonės skirtinguose pasaulio kampeliuose pamilo Šerloką Holmsą. Keliaudamas po Angliją Deividas pradeda tirti aplinkybes, susijusias su šio įžymaus personažo sukūrimu ir išgarsėjimu. Deividas aplanko daugybę vietų, turėjusių įtakos Konano Doilio darbui, įskaitant gimtąjį miestą Edinburgą ir Beikerio gatvę Londone, kur, manoma, gyveno Holmsas. Jis susitikinėja su mokslininkais ir įžymybės gerbėjais, taip pat su aktoriumi Stivenu Freju ir kriminalinių kūrinių autore Linda La Plante ir stebi, kaip realūs nusikaltimai Britanijoje formuoja Šerloko Holmso personažą ir kuria šiuolaikinį detektyvą.
Susitikimas, nuo kurio prasidėjo Artūro Konano Doilio rašytojo karjera ir atsirado Šerlokas Holmsas, taip pat paskatino kito literatūrinio šedevro – Oskaro Vaildo romano „Doriano Grėjaus portretas” – sukūrimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad 1889 metais du jauni ir beveik niekam nežinomi autoriai per pietus susitiko su talentingu Amerikos skautu Džosefu Maršalu Stoddartu, kuris pavedė jiems rašyti į savo mėnesinį Amerikos žurnalą „Lippincott’s“. Konanas Doilis rašė kūrinį „Keturių ženklas“, kuris ne tik suteikė jam detektyvinio romano įkūrėjo vardą, bet ir paklojo serialo „Šerlokas Holmsas“ pamatus. Šios knygos pasisekimas leido jam palikti mediciną ir pilnai atsiduoti rašymu. Tuo pat metu O.Vaildas rašė „Doriano Grėjaus portretą“.
Šerloko Holmso bendrijos narys Stivenas Frejus sumanė išpopuliarinti O.Vaildą, kad Konanas Doilis grįžtų į literatūrinį kelią. Jis tikėjosi, kad išties talentingo rašytojo O.Vaildo pripažinimas privers Konaną Doilį vėl pradėti rašyti, nežiūrint į tai, kad pirma Holmso apysaka „Kraujo spalvos etiudas“ bendruomenės nesudomino. Kita vertus, Konanas Doilis priminė Vaildui 19-to amžiaus rašytoją Robertą Luisą Stivensoną ir privertė jį susimąstyti apie antgamtiško romano sukūrimą, kuris leistu jam alegoriškai kalbėti apie gėrį, blogį ir nuosmukį, paskatinusį parašyti „Doriano Grėjaus portretą“.
Šiam unikaliam literatūros istorijoje susitikimui įamžinti, šiais metais prie viešbučio „Langham Hotel“ Londone buvo pastatytas paminklas su užrašu:
1889 metais Rugpjūčio 30 d. čia įvyko Oskaro Vaildo ir Artūro Konano Doilio susitikimas su žurnalo „Lippinkott‘s“ leidėju, kurio dėka buvo sukurti tokie kūriniai kaip „Keturių ženklas“ ir „Doriano Grėjaus portretas”.
Paslapčių kupina dokumentinė istorija „Šerloko Holmso beieškant“ – liepos 7 d. 20.00 val. per „Viasat History“. Kas nespės pamatyti – turės galimybę žiūrėti liepos 8 d.
