Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Britų grupė „Fink“: „Jei ne Vilnius, Baltijos šalių žmonės mūsų dar nebūtų išgirdę gyvai“

„Fink“
Asmeninio albumo nuotr. / „Fink“
Šaltinis: manoMUZIKA.lt
0
A A

Apie „Fink“ manoMUZIKA.lt rašė labai daug. Ne kartą savo skaitytojams pristatė išskirtinius interviu ir koncertų recenzijas iš įvairių Europos šalių, dalinosi grupės išleidžiama muzika. Ilgainiui šis vardas mūsų šalyje tapo žinomas, mylimas, klausomas ir vertinamas.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Rugsėjo 30 d. „Fink“ atvažiuoja į Lietuvą. Čia grupė pristatys savo naują – jau 9 albumą. Beje, naujasis įrašas bus antroji per metus įrašyta Fino Greenallo plokštelė, mat metų pradžioje muzikantas įgyvendino savo seną svajonę – sukūrė ir išleido bliuzo albumą „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club“.

Būtent šio albumo pristatymo koncertą manoMUZIKA.lt stebėjo Amsterdame – nedidelėje, bet itin jaukioje salėje „People‘s Place“. Vietoje, kurioje savo akustinius pasirodymus surengė Laura Mvula, Michaelas Kiwanuka ir kiti žymūs atlikėjai.

Likus kelioms valandoms iki koncerto su Finu Greenallu salės užkulisiuose susitikome trumpam interviu. Atlikėjas, kaip visada, buvo puikiai nusiteikęs, pasakojo apie savo ateities planus ir su malonia nostalgija prisiminė grupės koncertą Vilniuje.

Asmeninio albumo nuotr./„Fink“
Asmeninio albumo nuotr./„Fink“

„Rugsėjo mėnesį grosime Vilniuje. Velniškai laukiu šio koncerto. Kai prisimenu mūsų pirmąją viešnagę Lietuvoje, pagaugai prabėga per visą kūną. Buvo nuostabu“, – pokalbį Amsterdame, prisimindamas Lietuvą, pradeda Finas.

„Jūsų šalis mums atvėrė duris. Planuodami savo rudens turą žinojome, kad Vilniuje privalome koncertuoti. Jūs turite nuostabią erdvę, pasakiškus fanus, apie kuriuos kažkada net negalėjome pagalvoti ir gražų miestą. Todėl aplink Vilnių „lipdėme“ ir kitas greta esančias sostines – Rygą ir Taliną. Taigi, šis turas bus gerokai platesnis, o jeigu ne Vilnius, Baltijos šalių žmonės „Fink“ galbūt dar nė nebūtų išgirdę gyvai“, – sakė grupės „Fink“ lyderis Finas Greenallas.

Naują albumą prodiusuos vienas žymiausių prodiuserių pasaulyje

Jeigu jau pats pradėjai kalbėti apie koncertą Vilniuje, papasakok, kokios emocijos kyla prisiminus pirmąjį ir kol kas vienintelį jūsų pasirodymą mūsų šalyje?

Turiu prisipažinti, jog ilgą laiką negalvojome, kad Vilniuje turime tiek gerbėjų. Vis pasvarstydavome, kad reikėtų aplankyti Lietuvą, tačiau nesiryždavome. Tačiau „Hard Believer“ turo metu ir mes parodėme susidomėjimą, ir mumis pradėjo domėtis Lietuva. O likus kelioms dienoms iki koncerto – bam, mums praneša, kad Vilniuje išparduoti visi bilietai. Fantastika! Nuostabūs žmonės, nereali „Lofto“ erdvė, puiki publika – tai viskas, apie ką gali svajoti atlikėjas.

Taip, kaip atradome Vilnių, kažkada atradome ir Lenkiją. Važiavome vienam pasirodymui į Varšuvą, o dabar, planuodami koncertinį turą, net neįsivaizduojame, kaip galėtume čia neapsilankyti. Aš apskritai labai mėgstu šį regioną. Čia publika atrodo tokia pozityvi ir jauna. Tačiau jauna ne amžiumi, o matymu. Ir tai yra velniškai gerai, nes jie nėra iki galo išlepę ir patys gali formuoti savo muzikinę erdvę, skonį ir poreikį.

Kalbant apie Vilnių, prisipažįstu, neturėjau daug laiko pasižvalgyti po patį miestą, tačiau nesu tas, kuriam mirk gyvenk reikia pamatyti vietos muziejus. Man kur kas įdomiau susipažinti su šalies žmonėmis. Vilniuje susipažinau ir pabendravau su galybe tokių. Vis jie buvo velniškai geri žmonės, todėl džiaugiuosi, kad rudenį galėsiu aplankyti juos darkart.

Ar „Fink“ rudeninio turo planavimas reiškia, kad grupė išleis naują albumą?

Tikrai taip. Tikiuosi, kad pačioje rugsėjo pradžioje – per pirmąsias dvi mėnesio savaites naujas albumas pasieks parduotuves.

Žinau, kad laikas bus labai įtemptas, tačiau esu tikras, kad kartu su komanda įrašysime labai gerą plokštelę. Planuojame įrašus baigti birželio pradžioje.

Albumą prodiusuos žymus prodiuseris Flood (Flood prodiusavo tokius atlikėjus kaip „Orbital“, „Sigur Ros“, PJ Harvey, „The Killers“ ir t.t. – L.Z.). Jis – absoliutus muzikos genijus.

Įrašinėdami albumą ketiname studijoje praleisti 6 savaites. Dar 9 savaites leidėjai, vadybininkai ir visi kiti turės tam, kad albumą paruoštų, supakuotų ir pristatytų į muzikos parduotuvių lentynas. Tikiu, kad viskas įmanoma, todėl šis planas nėra tiesiog tušti paistalai.

Mano tikslas paprastas: kai prasidės pirmieji koncertai Lenkijoje (būtent šioje šalyje prasidės rudeninis „Fink“ turas – red.) – albumas jau privalo būti parduotuvėse.

„Lofto“ nuotr./„Fink“ koncertas „Lofte“
„Lofto“ nuotr./„Fink“ koncertas „Lofte“

Ar jau žinai kaip vadinsis albumas?

Greičiausiai albumas vadinsis „Accidental Life“. Bent jau dabar toks yra darbinis plokštelės pavadinimas.

Kodėl būtent taip?

Kurdamas savo pirmą bliuzo albumą klausiausi seno JAV bliuzmeno Big Bill Broonzy interviu. Žurnalistui atlikėjas pasakojo apie kūrybą, dainas ir patį bliuzo žanrą, kuris, pasak Big Bill Broonzy, yra ne kas kita, kaip atsitiktinis gyvenimas (angl. accidental life – L.Z.). Man patiko ši mintis, todėl manau, kad taip vadinsis ir albumas.

Kita vertus, niekada negali žinoti… Sukūriau aš 2009-aisiais albumą „Sort Of Revolution“, o šiemet visai netikėtai sužinojau, kad Paul Welleris savo šių metų diską pavadino „Kind Of Revolution“.

Tad dėl „Accidental Life“ irgi nesu iki galo tikras. Žiūrėsiu, ar nėra nieko panašaus išleista (šypsosi).

Na, o kalbant apie patį albumą, galiu pasakyti tiek: dainos sukurtos, „Flood“ turi neįtikėtinai gerą albumo viziją. Taigi, turime pakankamai gerų kūrinių, todėl šiandien mūsų tikslas – susirinkti studijoje ir kartu su prodiuseriu pasižiūrėti, kaip jos skambės.

Tiesa, naujame įraše bus pasakiškai gražių baladžių. Čia grupės gerbėjai ras ir „Looking too Closely“ palikuonį, ir „Piligrim“ sūnų, ir kitas gražias dainas (šypsosi).

VIDEO: Fink - Looking Too Closely - Lowlands 2014

Turėjau pajusti, kad atėjo laikas kurti bliuzą

Pakalbėkime šiek tiek apie bliuzo albumą, kurį išleidai metų pradžioje. Nenuilsdamas nuolat kartodavai, kad esi didelis bliuzo gerbėjas. Šiandien tau 44-eri, tačiau šio žanro albumas dienos šviesą išvydo tik dabar. Kodėl reikėjo laukti taip ilgai?

Man tiesiog reikėjo pajusti, kad jau galiu tai padaryti.

Albume „Perfect Darkness“ buvo daina „Wheels“, plokštelėje „Hard Believer“ – titulinis kūrinys. Jie visi buvo bliuzo žanro, todėl akivaizdu, kad aš stengiausi, ėjau to link žingsnis po žingsnio.

Turėjau pajusti, kad baltaodžiui groti bliuzą yra gerai. Tam reikia pasitikėjimo savimi. Tai tarsi savotiška intervencija į kitą kultūrą. Todėl auginausi pasitikėjimą po truputį – žingsnis po žingsnio. Tarp koncertinių turų pradėjau šį albumą įrašinėti ir praėjusiais metais jį baigiau.

Apskritai patirtis įrašinėjant šį albumą ir patirtis, kuriant „Fink“ įrašus yra visiškai kitokia. Nelyginu šių patirčių, nes to neįmanoma padaryti. Ir tai yra tikrai gerai.

Kai ant stalo padedu „Fink“ albumą, žinau, kad jį fanai norom nenorom lygins su ankstesniais įrašais. Bliuzinis albumas – visiška naujiena. Savotiška tabula rasa, naujas puslapis.

Šiam albumui buvau sukūręs 11 dainų. 3 nebuvo pakankamai geros, todėl į galutinį įrašą pateko 8.

Kalbant apie „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club“ įdomu paminėti ir tai, kad man taip pat buvo labai smalsu išleisti tokio žanro albumą streaminimo amžiuje. Visgi sutik – bliuzas – nėra tas muzikinis stilius, kurio labiausiai ieško žmonės internete.

Na, ne tik matyti tave grojantį bliuzą yra neįprasta, bet ir matyti tave grojantį mažose arenose yra keista ir netikėta. Štai, kad ir ši vieta Amsterdame, talpinanti viso labo kelis šimtus žmonių. Ar nesijauti keistai, grodamas mažose arenose?

Nei kiek. Grįžti į mažas koncertų sales – puikus jausmas. Beveik visi mūsų koncertai – pilnai parduoti, o žmonės čia renkasi klausytis kitokios muzikos.

Kita vertus, kalbant apie tokio pobūdžio pasirodymus galiu prisipažinti, kad mums nelabai rūpi kiek bilietų parduosime. Čia „Fink“ nevažiuoja groti įprasto repertuaro, todėl ir žmonės savo lūkesčius išgirsti senąsias mūsų dainas turėtų palaidoti.

Į šį nediduką turą mes leidomės groti tik bliuzo. Ir aš puikiai suprantu, kad tai padaryti aš galiu tik nedidelėse arenose.

Galėjau tai bandyti daryti vienas, tačiau su grupe daug smagiau. Man patinka koncertinio turo idėja, bendras važinėjimas po šalis, laikas autobusuose ar lėktuvuose. Taigi, bliuzą groju su kitais muzikantais, tačiau, kaip visi tai puikiai supranta, šis procesas yra laikinas. Turo metu grojame kelias senas dainas, tačiau net ir jos skambės visiškai kitaip. Pamatysi pats – išgirdęs „Warm Shadow“ pagalvosi, kad šį kūrinį atlieka kita grupė. Vėlgi, tai nebus nei blogiau, nei geriau. Tiesiog skambės visiškai kitaip.

Tokiuose koncertuose įdomu stebėti ir pačią publiką. Tai – tikri grupės fanai, tačiau net ir juos galima skirstyti į kelias grupes – vieni labiau mėgsta mūsų bliuzinį, kiti – indie, treti –poprock skambesį. Tad į šį turą, natūralu, renkasi pirmieji arba die hard fanai, norintys pamatyti „Fink“ visuose įmanomuose amplua.

VIDEO: RCO meets Fink - Yesterday Was Hard On All Of Us

Klausant tavęs ir girdint šių metų planus nesuprantu, kaip apskritai tu viską spėji?

Tiesą sakant, aš ir pats to nesuprantu (šypsosi). Šiuo metu esu taip užsiėmęs, kad net pats nesuvokiu, kaip viską spėju. Netgi negaliu sau leisti būti prastos nuotaikos. Visko vyksta tiek daug… Praktiškai vienu metu kuriu du albumus, dabar vyksta vienas koncertinis turas, po kurio netrukus prasidės kitas. Baigsiu šį turą, prasidės milžiniški įrašai, po jų turėsim mėnesį laiko „susigroti“ ir leisimės į didžiulį trijų mėnesių turą. Negana to, turiu savo leidybinę kompaniją, kurioje dabar – didžiulis darbymetis.

Na, tu pakankamai jaunas – turi dar visą laiką pasaulyje.

(Kvatoja) 2017-ieji – tiesiog mano metai. Ieškau to paties tinkamiausio aukso vidurio – realaus balanso ir važiuoju pirmyn.

Šiandiena ir šių metų ateitis didžiąja dalimi yra dedikuoti koncertams. Todėl jeigu tavęs paprašyčiau įvardinti pasirodymą, kuris tau labiausiai įsiminė, ką pasakytum?

Ko gero, mūsų pasirodymas drauge su Karališkuoju Amsterdamo orkestru. Tai buvo nuostabus koncertas, tačiau negalėčiau pasakyti, kad tuo metu labai gerai jaučiausi. Slėgė didelė įtampa. Viso koncerto metu neapleido mintis „taigi aš scenoje su orkestru, turiu pasirodyti kaip įmanoma geriau“ (juokiasi).

Tačiau jei manęs paklaustum apie mėgstamiausią mano koncertą… (galvoja). Man visada labai patikdavo koncertuoti Paryžiuje „Cigale“ klube. Tačiau vienas įsimintiniausių pasirodymų įvyko šiame mieste 2008-aisiais. Salėje, kurioje koncertavome, tilpo viso labo 400 žmonių, Tai buvo vienas pirmųjų „Fink“ sold out pasirodymų už Jungtinės Karalystės ribų didžiuosiuose Europos miestuose. Garsas čia buvo nuostabus, publika – neįtikėtina. Iki šiol atsiminsiu to koncerto akimirką, kai pradėjau groti „If Only“… Salėje buvo mirtina tyla, o aš pirmą kartą supratau, kas yra pasirodymai, į kuriuos išperkami visi bilietai. Žmonės tiesiog nori ateiti, tave pamatyti ir mėgautis kiekviena koncerto akimirka. Jie nekalba. Jie klauso ir išgirsta.

Kiekviename ture išgirsti, įsimeni ir patirti vis kažką naujo. Keičiasi ir dainos, ir albumai ir kūrinių atlikimas. Per ilgą „Fink“ egzistenciją mes sugrojome daug koncertų, tačiau nemaža dalis jų pavirto vientisa gražia patirtimi.

Kalbant apie „Hard Believer“ turą, vienas įsimintiniausių koncertų buvo Vilniuje. Čia viskas buvo gerai nuo tos akimirkos, kai atvykome iki pat išvykimo. Dar ir dabar prieš akis stovi tie pastoliai, sustatyti salės išorėje. Atsimenu vietą, kurioje prisiparkavo mūsų autobusas. Puikiai menu akimirką, kai įėjome į užkulisius ir koncerto Vilniuje organizatoriai priėję prie mūsų paklausė, ko mes norėtume. Mes atsakėme, kad labai norime išgerti šalto alaus (šypsosi). Atrodė, kad jie buvo nusivylę mūsų pageidavimu, nes norėjome tiek mažai….

Iš Vilniaus atsimenu tiek daug nerealiai gražių detalių, kad darosi šilta vien tik apie jas galvojant. Viskas – ir pats „Loftas“, ir atmosfera, ir netgi scena, kurioje stovėjome – mano prisiminimuose labai gyva.

Buvo labai tamsu lauke, turėjome žiūrėti po kojomis, nes ten buvo daug įvairiausių laidų. Atsimenu ir tai, kad labai stipriai vėlavome. Buvo šalta. Ir tai yra detalių visuma, kurią prisimenu.

Tikrai neatsimenu, ar gerai sugrojome „Sort of Revolution“ (juokiasi). Tikiuosi, kad gerai (šypsosi)

Tiesa, labai norėčiau kada nors Vilniuje praleisti daugiau laiko. Norėčiau pamatyti miestą, paragauti vietinio maisto, praeiti per sostinė barus, pabendrauti su žmonėmis. Tikiuosi, kad kada nors man tai pavyks.

VIDEO: Fink - Sort Of Revolution - Lowlands 2014
manoMUZIKA.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką