Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Evelinos Jocytės gerbėjai atlikėją stebina pačiomis netikėčiausiomis dovanomis

Evelina Jocytė
Asmeninio albumo nuotr. / Evelina Jocytė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Unikalaus balso savininkė, džiazo atlikėja Evelina Jocytė-Joyce nudžiugins Vilniaus publiką savo vasariškomis nuotaikomis alsuojančiu koncertu „Aksominis džiazas“. Atlikėja, nuo kurios balso kūnu bėgioja šiurpuliukai, žavi aukšta atlikimo kultūra bei precizišku programos pasirinkimu. Jos repertuare netrūksta negirdėtų kūrinių, o žinomos kompozicijos įvelkamos į naują skambesį. Koncerto organizatoriai pakalbino Eveliną, interviu – jūsų dėmesiui.

Daugiau 15min Vardai naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Papasakok, kokiu būdu ir kada į tavo gyvenimą atkeliavo muzika ir meilė jai?

Gimiau ir augau muzikalioje šeimoje, tad buvau auginama kaip pianistė. Tačiau vėliau pajutau, kad esu skirta scenai, bet ne kaip pianiste, o kaip dainininke. Tai supratau prieš dešimt metų ir nuo to momento sekė ilgas savęs ieškojimo, mokslo, klaidų bei pamokų laikas. Jų dėka aš esu tokia, kokia esu dabar.

Evelina, atrodo, kad muzika tau tikrai labai svarbi. Kokią vietą ji užima tavo gyvenime?

Ramia sąžine galiu pasakyti – aš esu dainininkė, bet vien tam, kad galėčiau tai ištarti, man reikėjo labai daug į save „įdėti“: mokytis dainuoti, išgyventi daugybę atradimų ir netekčių, gyvenimiškos laimės ir skausmo. Vis tik esu labai laiminga. Mano manymu, neįmanoma būti tikru dainininku, jeigu tam tikrų dalykų neišgyveni pats. Menas yra šio Pasaulio esencija ir ją pamatyti gali žmogus, turintis ypatingų sugebėjimų, vadinamų talentu.  Aplink mus pilna garsų, ritmų, spalvų, formų, bet tik talentingas žmogus gali juose įžvelgti meną. Tam, kad jis tai galėtų perteikti, reikalingas rimtas mokslas, nepertraukiamas savęs tobulinimas, o visų svarbiausia – gebėjimas jausti.

Scenoje esi maksimalistė?

Be jokios abejonės. Artistas scenoje turi būti maksimalistas, kitaip jo atlikimas tampa vidutiniškas. O to, niekada negalima sau leisti.

Kuo koncerte Šv.Kotrynos bažnyčioje nustebinsi klausytojus?

Nežinau kiek nustebinsiu, bet klausytojams ketinu padovanoti laisvę ir begalinį atsidavimą. Ir žinoma, meilę bei grožį.

Kaip pasirenki dainas, kurios skambės koncerte?

Repertuaro pasirinkimas – visuomet rimtas iššūkis. Kai tik pradedu rinktis, norisi jį vis plėsti ir plėsti, atrodo, sudainuočiau dar šitą, dar aną, bet laikui bėgant viskas susidėlioja savaime. Be abejo, tam reikia labai daug dirbti, perdainuoti daugybę kūrinių, kad pajustum kas iš tikrųjų yra „tavo“. Man patinka ieškoti naujo skambesio, dirbti su nauja medžiaga, įpūsti kūriniams savo dvasią.

„Aksominio džiazo“ dainos „atsifiltravo“ maždaug per metus. Šiam koncertui atsirinkau labai sau artimus kūrinius. Dainuodama kiekvieną iš jų išgyvenu, kiekvieno jų tekstai tinka vienam ar kitam mano išgyvenimui, o gal net ir konkrečiam žmogui, kuris galbūt sėdi salėje.

Kokios muzikos klausaisi pati? Turi mėgstamiausius atlikėjus?

Man patinka intelektuali muzika – visa klasika be išimties, labai mėgstu operą, impresionizmą, funką, drum'n'bassą, džiazą, atsipalaiduoju fortepijonu grodama J.S.Bachą. Na, o iš atlikėjų išskirčiau Julie Andrews, Shirley Bassey, Bobby Mc Ferrin, Ella Fitzgerald. Tačiau pirmoje vietoje, aišku, būtų tyla.

Kokių komplimentų ar įsimintinų poelgių sulauki iš gerbėjų?

Komplimentų būna tikrai įvairių, bet porą kartų teko nustebti. Kartą po koncerto prie manęs priėjo maža mergaitė, paėmė už rankos ir pasakė: „Dabar aš žinau kuo noriu būti užaugusi – dainininke!“.

O kartą  teko koncertuoti viename nedideliame miestelyje. Labai išsigandau, kad su savo džiazu liksiu nesuprasta... Pasirodymui besibaigiant, pastebėjau kelias moteriškes prie scenos. Man nulipus, jos ne tik dėkojo, bet ir dovanų davė – namo grįžau su trilitriniu kaimiško pieno, dviem sūriais bei maišu kaimiškų kiaušinių. Renginio organizatorė net juokėsi sakydama: „su tokiu balsu ir badmečiu išgyvensi“. Neseniai sužinojau, kad Kaune mano garbei yra pavadinta naujagimė mergaitė, na o didžiausias komplimentas – prof. Donato Katkaus asmeninis pakvietimas koncertuoti „Kristupo vasaros festivalyje“. Man svarbūs visi įvertinimai be išimties, tačiau tokių kultūros asmenybių pripažinimas – didelė garbė.

Kaip manai, ko reikia, kad atlikėjas būtų įdomus publikai ir visuomenei?

Tam, kad atlikėjas būtų iš tikrųjų įdomus publikai ir visuomenei, jis visų pirma turi būti talentinga bei išprususi asmenybė.

Kaip manai, koks yra tavo muzikos klausytojas?

Laisvas, nepriklausomas, išprusęs, dvasingas, neprietaringas, mylintis žmones ir pasaulį. Be abejo, linksmas bei geranoriškas.

Dažniau vadovaujiesi protu ar emocijomis?

Aš vadovaujuosi ir protu, ir jausmais. Apskritai, gyvenimas yra vienas didelis jausmas, o protas reikalingas tam,  kad jame jaustumeisi stabiliai.

Ar turi kokių moteriškų, specialių ar netgi magiškų ritualų prieš koncertą?

Šiaip koncerto dieną aš praktiškai neegzistuoju. Jau nuo pat ryto savo visa nekūniška esybe gyvenu koncerte. Tą dieną aš tikrai neužsiimsiu jokiais kitais dalykais, miegosiu iki vidurdienio, nekelsiu ragelio ir bendrausiu tik žinutėmis. Pradėsiu ruoštis pakankamai anksti, bet tik dėl to, kad viską būtų galima daryti lėtai, neskubant. Taigi greičiausiai, prieš koncertą aš tampu visišku „tinginio pantimi“. Tačiau tai tik prieš...O šį kartą viskas bus panašiai, tačiau diena prieš koncertą aš kepsiu.

Koks jūsų hobis be muzikos, žinoma?

Man yra įdomios dvi sferos – religija, jos istorija bei maisto istorija ir kultūra. Per šiuos du dalykus labai visapusiškai matoma žmogaus proto, kultūros, mąstysenos, suvokimo raida. Taigi, greičiausiai žmonės ir yra mano hobis.

Koncertas „Aksominis džiazas“ Šv.Kotrynos bažnyčioje – liepos 3 d. 19 val.

Komentarai
Temos Muzika
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką