Šeštadienį prasidėjęs mėnesį trunkantis muzikos ir dvarų kultūros festivalis, pasak Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus Alvydo Bakanausko, yra Lietuvos kultūros sostine šiemet paskelbto Plungės miesto kulminacinis renginys. Todėl jam ypač rengtasi, siekiant meistriškumu priblokšti pačius išrankiausius muzikos gerbėjus ir kritikus.
Kadaise pradėtas Plungės, Rietavo, Zalesės, Minsko (Baltarusija), Guzovo ir Varšuvos (Lenkija) Oginskių paveldo tyrinėtojų bendradarbiavimas po dešimtmečio išsikristalizavo į muzikos renginio idėją. Jai artimiausia atrodė tuomet dar tik atkuriamo Plungės dvaro atmosfera. Savo gimtinę ir dvarų kultūrą puoselėjančios Plungiškių draugijos visokeriopa parama restauruotas žirgyno patalpas pritaikant muzikavimui tapo neįkainojama. Festivalis patraukė valdžios įstaigų ir verslo įmonių dėmesį (jį surengti šiemet kainavo per 300 tūkst. litų), o svarbiausia – pakeitė elitinės muzikos sampratą. Rengiami koncertai įgijo ne tik savitų tradicijų, bet ir vietos gyventojų pripažinimą. Nemokamų renginių Plungė laukia kaip ryškiausio metų įvykio.
„Plungiškiams gyvenimas jau neįsivaizduojamas be festivalio. Iš parko sklindanti anų laikų muzika kaip tiltas mus perkelia į šiuos laikus. Tad pasiimkime iš šio renginio viską, kas tik įmanoma“, – pradėdama ketvirtąjį tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį ragino rajono merė Elvyra Lapukienė. Baltarusijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas pažymėjo, kad festivalis užima išskirtinę vietą bendruose kaimynų projektuose ir valstybėms yra svarbus kultūros reiškinys. Ambasadorius puoselėja svajonę, kad kai jų šalyje bus restauruota Oginskių sodyba, festivalis išplės geografiją ir taps garsus Europos mastu. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius į renginį atvyko ne kaip politikas, o kaip muzikos ir ypač vienos atlikėjos gerbėjas. Stebėdamasis, kiek daug galima padaryti, kai ko nors imasi žemaičiai, jis šmaikštavo: „Siūlau įsiklausyti į antruosius orkestro smuikus, nes vienu jų griežia mano žmona.“ Festivalyje apsilankė ir džiaugsmo bei meilės plungišiams linkėjo Plungės garbės pilietis, koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.
Atidarymo koncertas, kaip įprasta, pradėtas festivalio himnu tapusiu M.Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su Tėvyne“, ne vieną plungiškį kaskart jaudinančiu dėl kūrinio aktualumo ir dabar. Su išvykstančiais iš gimtinės artimaisiais tenka atsisveikinti nuolat. Liūdesio gaidą greitai nutraukė kur kas šviesesnė būsena, kai Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistai Irena Zelenkauskaitė, Giedrius Žalys bei Algirdas Janutas atliko įspūdingą kūrinį - Carlo Orffo kantatą „Carmina Buratą“. Valandą be pertraukos skambėjusią muziką pratęsė aplodismentų griausmas. Pilnutėlė salė ir balkone stovėjusių žmonių minia neslėpė pasitenkinimo.
Festivalio organizatorių vardu reikšdama padėką orkestro meno vadovui ir vyriausiajam dirigentui profesoriui Juozui Domarkui ir choro vadovui bei dirigentui profesoriui Petrui Bingeliui, Genovaitė Žiobakienė teištarė: „Tai, kad rajone skamba tokia muzika – išties didinga!“.
