„Mes prisivežėme čia gyvą velnią technikos, tai ką – kylam aukštyn?“ – į publiką kreipėsi Marijonas Mikutavičius. Iš tiesų – jis ir jo muzikantai drauge su scenomis ir kilo, ir leidosi, ir tartum be jokių pastangų kabėjo ore. Padėtį nejučia pakeitusi scena, publiką kiekvieną kartą priversdavo aiktelėti iš netikėtumo.
Už ore kabantį koncertą reikėtų dėkoti ypač sudėtingai, pirmą kartą Lietuvos istorijoje sumontuotai ir išbandytai, daugiafunkcinei trijų modulių scenos konstrukcijai. Pagrindine koncerto ašimi tapo trys stačiakampiai gretasieniai, kurie iš tiesų buvo trys mobilios pilnai įrengtos scenos. Jos, tarsi burtų lazdele mostelėjus, tai švelniai kildavo į orą, tai be garso leisdavosi žemyn.
Akimirkos iš Marijono Mikutavičiaus šou:
Jose įsikūrę Marijono grupės muzikantai po šou prisipažino, kad šis koncertas buvo vienas siurrealiausių potyrių gyvenime. Reikėjo visada labai atidžiai stebėti, kas vyksta aplink, nes niekada nežinojai, kur atsirasi po minutės.
Savo padėtį erdvėje nuolat keitusios scenos išties atrodė tarsi nerealios. Sunku buvo patikėti, kad tai, ką matai, vyksta iš tiesų. Tačiau tai vyko, o už pribloškiantį įspūdį reikėjo dėkoti ne tik technologijoms, bet ir maždaug 100 žmonių „Ore“ techninei komandai, ir šou režisieriui bei vienam idėjos autorių Daliui Abariui.
Koncertą pradėjęs kiek ramiau ir atsargiau, jau po kelių dainų Marijonas apsiprato su savo nuolat erdvėje kintančia padėtimi. Virš žemės, ant nestabilaus pagrindo, jis pasijuto visiškai laisvai ir saugiai, bei scenai besileidžiant nutrūktgalviškai šokdavo žemyn arba prisėsdavo ant jos krašto, ore mataruodamas kojomis.
„Ore“ koncepsija ypač pasiteisino ir todėl, kad pakilus į viršų scenoms, jos tapdavo ypač gerai matomos iš bet kurio arenos taško. Stovimoje zonoje susirinkusi minia pirmą kartą koncertą matė be jokio vargo ir ne per kitų galvas.
Koncertuose Vilniuje ir Kaune planuojama scenas maksimaliai pakelti net į 18 metrų aukštį, o tai prilygsta maždaug 6 aukštų namui. Klaipėdoje teko pasitenkinti kiek mažesniu aukščiu, nes daugiau pakilti į orą nebeleido arenos lubos.
Didele staigmena publikai tapo ir dar viena – akustinė – scena, kuri atsirado labai netikėtai ir, žinoma, taip pat buvo ore. Kad galėtų būti joje, Marijonui net prireikė specialių kaskadininkų diržų.
Galima drąsiai sakyti, kad „Ore“ šou taip pat pasiėmė geriausią patirtį iš iki tol sudėtingiausiu buvusio Marijono Mikutavičiaus „3D Show“ – milžiniška specialių permatomų ekranų konstrukcija kūrė trimatės erdvės vaizdą, kuriame pynėsi realybė, iš anksto sukurtos vaizdo projekcijos ir tiesioginiai filmuoti koncerto vaizdai.
Tačiau net ir pats futuristiškiausias koncertas būtų tik gražus atvirukas, jei ne muzika ir energija, kuri sklinda nuo scenos. O jos Marijonui ir jo komandai niekada netrūko. „Pavarom taip, kad po koncerto rūbus reikėtų ne skalbti, o išmesti“, – pasiūlė jis publikai. Ir publika šėlo. Nuskambėjo net 18 tiek visiškai naujų, tiek gerai žinomų Marijono Mikutavičiaus kūrinių. Bisui eiti teko du kartus.
