Kaip rašė 15min, uraganas Delta anksti trečiadienį užklupo Meksikos Karibų jūros pakrantę, nešdamas vėjus, kurių greitis siekė 110 km per valandą. Tūkstančiai turistų suplūdo į laikinas prieglaudas keliuose dideliuose kurortuose, Kankūne ir kaimyniniuose kurortuose buvo evakuota daugiau nei 40 tūkst. turistų.
Meksikoje gyvenanti Jūratė Bitinaitė pasakoja, kad atslinkęs uraganas gyventojų nenustebino - visi buvo informuoti jau prieš kurį laiką, be to, laikotarpis nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio yra laikomas sezonau, kai Karibų jūroje gali pasitaikyti uraganai.
„Yra trys kategorijos: tropinė depresija, tropinė audra ir uraganas. Jos skirstomos pagal vėjų intensyvumą. Savaitgalį prieš uraganą jau buvome išgyvenę labai didelę tropinę audrą“, – 15min sakė ji.
Pasak Jūratės, prieš 15 metų praūžęs uraganas Vilma 15 dienų miestus paliko be vandens, elektros, benzino. Todėl šįkart žmonės intensyviai ruošėsi visiems galimiems scenarijams: „Niekada nežinai, koks ateis uraganas, nieko negali prognozuoti. Prieš šią stichiją esi bejėgis, net nutuokti negali, kokiu kampu ji pasisuks.“
Tad likus kelioms dienoms iki Meksiką užklumpant stichijai, parduotuvėse nusidriekė milžiniškos eilės, visomis priemonėmis buvo stengiamasi apsaugoti savo turtą.
„Aukštesni ir didesni pastatai turi specialias anticiklonines langines. Kai kurie paprasti namai taip pat jas turi, bet dauguma langus klijavo specialiomis lipniomis juostomis. Tai, vietinių teigimu, apsaugo nuo vėjo gūsių spaudimo. Vyko ir intensyvus maisto užsipirkimas savaitei-dviem į priekį – uragano metu niekas nedirba, o juolab kaskart neaišku, kaip ilgai jis gali tęstis“, – kalbėjo Jūratė.
Uraganas Delta pirmiausiai atėjo į Puerto Morelos miestelį, kuriame su savo šeima gyvena Jūratė Bitinaitė. Visus juos iš lovos pakėlė galingai smogęs garsas.
„Jis atėjo nuo jūros pusės. Kadangi gyvename 2 km nuo pakrantės, ir mus skiria tik mangrovė, nėra jokių pastatų, kurie absorbuotų vėją, jį labai gerai jautėme. Garsas buvo toks, lyg kariniai lėktuvai skraidytų danguje. Matėsi nenusakomos spalvos saulėlydis.
Iš pradžių buvome vienoje namo pusėje, bet po to perėjome į kitą, kur vėjo gūsiai jautėsi mažiau. Švilpė ir drebėjo visas namas. Buvo labai baisu“, – prisipažįsta ji.
Jūratė sako, kad ne kartą atrodė, kad langai gali net sudužti: „Jeigu pridėdavome delnus prie langų, jie išsilenkdavo – jautėsi, kaip buvo pučiamas didžiulės srovės oras. Stebuklas, kad jie apskritai atlaikė.“
Visgi kadangi pasitaiko, jog langai neatlaiko stipraus vėjo, tokiems atvejams taip pat reikia iš anksto pasiruošti: „Namuose daiktus susipakavome taip, kad jei netyčia išvirstų langai ir vėjas imtų suktis viduje, tai kad nebūtų nieko, kas galėtų išskristi į lauką ar daužytis po namus. Tai – televizoriai, kėdės, veidrodžiai, lėkštės, vazos.“
Laimei, viskas baigėsi be didesnių pasekmių. Gatvėse išvartyti didžiuliai medžiai, elektros stulpai. Taip pat visur yra labai daug vandens – jį atnešė dar prieš savaitę siautusi tropinė audra Gama.
„Šiaip paprastai vadinamoji uragano akis išsuka vandens stulpą. Tai šis uraganas, ačiū Dievui, neatnešė vandens stulpo ir neužliejo mūsų pusiasalio. Tačiau mes vis dar esame be elektros“, – kalba J.Bitinaitė.
Tačiau dėl to Jūratė sau visai nesuka galvos. „Tai nuostabi proga atsisukti į save. Mes esame pripratę turėti internetą, o šiuo metu yra intraneto laikas. Mes nurimstame, galvojame, ką noriu veikti, kai neturiu ryšio su pasauliu, ar galiu būti tyloje, ar man įdomu gilintis į kažką, kam nereikia komunikacijos su išore, su žmonėmis, nereikia girdėti kitų triukšmo. Tai fantastiška galimybė tiesiog užmegzti kontaktą su pačiu savimi. Taigi aš sau toliau kuriu, dalyvauju kursuose (ačiū dievui, kad yra powerbankai) ir einu miegoti su saulės nusileidimu, o kylu su saulėtekiu“, – šypsosi ji.
