Parlamentaras kreipėsi į žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, reaguodamas į gautą informaciją, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Teisės ir Skubios veiklos skyriai parengė tvarką, pagal kurią planuojama reikalauti iš kiaulių laikytojų apmokėti VMVT patirtas išlaidas už afrikinio kiaulių maro židinio likvidavimą, jei asmuo nesilaikė biologinio saugumo reikalavimų arba nebuvo deklaravęs kiaulių.
Kreipimesi į ministrą parlamentaras prašo pateikti informaciją, ar tikrai tokia praktika bus taikoma nepaisant to, jog VMVT yra biudžetinė įstaiga, kurios paslaugos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Anot A.Matulo, už maro sukeltus nuostolius atsakomybę privalo prisiimti Vyriausybė.
„Pabrėžiame, jog, tiesiogiai bendraudami su nedidelių ūkių kiaulių augintojais ir matydami realią situaciją, tokį VMVT sprendimą skeptiškai vertina ir patys VMVT darbuotojai, vykdantys afrikinio kiaulių maro kontrolę“, – rašome kreipimesi į ministrą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiais metais afrikinis kiaulių maras nedideliuose ūkiuose buvo užfiksuotas beveik 40 kartų, dėl to buvo sunaikinta apie 2,3 tūkst. kiaulių.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Danijos kapitalo bendrovės „Idavang“ komplekse Akmenės rajone, kur rugpjūtį nustatytas didžiausias šiemet afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis, nugaišintos ir saugiai utilizuotos visos beveik 20 tūkst. kiaulių.
