Sekite 15min Google
Tie patys mašalai Europoje taip pat perneša Šmalenbergo ir mėlynojo liežuvio ligos virusus. Nors šie nauji virusai paprastai paplitę Afrikoje, Azijoje ir Australijoje, jų aptikimas Vidurio Europoje laikomas neįprastu geografiniu požiūriu. Apie šios ligos pasireiškimą nėra privaloma pranešti Europos Komisijai ar Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai. Paveiktose šalyse taip pat neužfiksuota gyvūnų gaišimo būtent dėl šio susirgimo.
Žmonėms šis virusas nepavojingas
Sergantiems gyvūnams būdingas trumpalaikis (vieną ar dvi dienas trunkantis) karščiavimas, viduriavimas, ryškus pieno gamybos sumažėjimas, apetito stoka. Ligos simptomai paprastai trunka 2–3 savaites. Nors paveiktose šalyse neužfiksuota gyvūnų gaišimų, susijusių su šiuo virusu, tačiau infekcija patelių vaikingumo laikotarpiu gali sukelti reprodukcinių nuostolių – per ankstyvą atsivedimą, abortus ar vaisiaus apsigimimus.
VMVT nuolat stebi pasirodančią informaciją apie naują gyvūnų sveikatos grėsmę ir jos galimą plitimą Europoje. Šiuo metu virusas nustatytas tik Vidurio ir Vakarų Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje).
„Patekimo į Lietuvą riziką šiuo metu preliminariai vertiname kaip mažą, tačiau jos visiškai atmesti negalime. Lietuvoje yra šį virusą galinčių platinti Culicoides genties mašalų, o vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį jų aktyvumas būna didžiausias. Rizika išaugtų, jeigu liga būtų nustatyta arčiau Lietuvos arba į šalį būtų įvežta užsikrėtusių gyvūnų“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Galimi viruso patekimo keliai – užsikrėtusių atrajotojų įvežimas, užkrėstų mašalų pervežimas transporto priemonėmis ir laipsniškas viruso plitimas per vabzdžius iš vieno regiono į kitą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šiuo metu dar nepakanka mokslinių duomenų apie viruso paplitimą, jo gebėjimą daugintis skirtingose Culicoides rūšyse.
VMVT įspėja ūkininkus išlikti budrius
VMVT ragina galvijų, avių ir ožkų laikytojus atidžiai stebėti savo gyvulių sveikatos būklę ir rekomenduoja:
- stebėti gyvūnus ir atkreipti dėmesį į karščiavimą, viduriavimą, apetito stoką bei staigų pieno primilžio sumažėjimą;
- registruoti abortų, negyvų ar apsigimusių jauniklių atsivedimo atvejus;
- mažinti gyvulių kontaktą su kraujasiurbiais mašalais, ypač auštant ir temstant;
- šalinti stovintį vandenį, šlapią kraiką, mėšlo ir srutų sankaupas, kuriose gali veistis vabzdžiai;
- įsigyjant gyvūnus iš užsienio patikrinti jų kilmę ir sveikatos būklę, o naujai atvežtus gyvūnus, jei įmanoma, laikinai laikyti atskirai;
- pastebėjus neįprastus ligos požymius ar reprodukcinius sutrikimus nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ir informuoti VMVT.
