Šią ilgalaikę kryptį patvirtina ir naujausi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) susietosios pajamų paramos už pienines karves duomenys. Paramos gavėjų skaičius mažėja sparčiau nei paramai tinkamų karvių, todėl vienam gavėjui tenkanti vidutinė banda didėja.
„Šiuos pokyčius svarbu vertinti kartu. Mažėjantis bandų ar karvių skaičius savaime neparodo viso sektoriaus vaizdo – kartu didėja vidutinė banda ir vienos karvės produktyvumas. Tai leidžia geriau suprasti, kaip per dešimtmetį pasikeitė Lietuvos pieno sektoriaus struktūra“, – sako ŽŪDC Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė.
Keičiantis pieno sektoriaus struktūrai, kinta ir susietosios pajamų paramos vaizdas. 2026 m. apskaičiuota paramos suma siekia apie 46,1 mln. Eur – kiek daugiau nei 44,2 mln. Eur 2023 m. Tuo pat metu vidutinė parama vienam gavėjui padidėjo nuo maždaug 2,5 iki 3,9 tūkst. Eur.
Mažiau bandų, tačiau jos gerokai didesnės
Per dešimtmetį vidutinė pieninių karvių banda Lietuvoje padidėjo nuo maždaug 6 iki 15 karvių.
Ypač ryškiai pasikeitė mažiausių ir didžiausių bandų santykis. Iki penkių karvių turinčių bandų skaičius sumažėjo nuo 41,3 tūkst. 2016 m. iki 8,9 tūkst. 2026 m. Jos vis dar sudaro didelę visų bandų dalį, tačiau jose laikoma tik apie 9 proc. pieninių karvių.
Tuo metu daugiau kaip 100 karvių turinčių bandų skaičius per dešimtmetį padidėjo nuo 264 iki 303, o jose laikomų karvių – nuo 73,5 tūkst. iki 97,1 tūkst.
Dar aiškiau struktūros pokytį parodo jų dalis: prieš dešimtmetį daugiau kaip 100 karvių turinčiose bandose buvo laikoma maždaug ketvirtadalis visų pieninių karvių, o šiandien – beveik pusė.
Per dešimtmetį sektoriaus struktūra aiškiai pasislinko didesnių bandų link – jose šiandien sutelkta gerokai didesnė pieninių karvių dalis nei anksčiau.
Viena karvė duoda daugiau pieno
Bandų struktūros pokyčius lydėjo ir augantis produktyvumas. Vidutinis primilžis iš vienos kontroliuojamos karvės padidėjo nuo 5,5 tonos 2016 m. iki 7,6 tonos 2025 m. – tai 38 proc. augimas.
Per tą patį laikotarpį pieninių karvių skaičius sumažėjo nuo maždaug 301 tūkst. iki 203 tūkst., arba maždaug trečdaliu. Tačiau bendras primelžto pieno kiekis pasikeitė gerokai mažiau – nuo 1,63 iki 1,54 mln. tonų, arba apie 6 proc.
Tai rodo, kad augantis vienos karvės produktyvumas padėjo kompensuoti reikšmingą dalį karvių skaičiaus mažėjimo.
Parama skatina ir produktyvumo tyrimus, ir kooperaciją
Susietosios pajamų paramos sistema numato ir papildomą paskatą ūkiams, kurie dalyvauja produktyvumo tyrimuose ar bendradarbiauja per kooperatyvus.
Pieninių karvių laikytojams, kurių tiriamoji banda dalyvauja produktyvumo tyrimuose, už kiekvieną paramai tinkamą karvę papildomai skiriama 10 Eur. Taip parama siejama ne tik su laikomų gyvulių skaičiumi, bet ir su nuosekliu bandos duomenų vertinimu.
Dar 30 Eur už kiekvieną paramai tinkamą karvę papildomai skiriama laikytojams, kurie yra pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės nariai ir parduoda jai pieną. Tai suteikia papildomą paskatą kooperacijai, kuri ypač svarbi mažesniems ūkiams, siekiantiems stiprinti savo derybinę poziciją ir veiklos tęstinumą.
Regionuose pokyčių tempas skiriasi
Bandų stambėjimo tendencija matoma visoje Lietuvoje, tačiau jos tempas regionuose nevienodas.
Per dešimtmetį Panevėžio apskrityje vidutinė pieninių karvių banda padidėjo nuo maždaug 7 iki 25 karvių, Šiaulių – nuo 7 iki beveik 23, Marijampolės – nuo 7 iki beveik 20 karvių.
Naujausi susietosios paramos duomenys rodo panašų regioninį paveikslą. 2026 m. vienam paramos gavėjui Panevėžio apskrityje vidutiniškai teko beveik 28 paramai tinkamos karvės, Šiaulių – beveik 24, Marijampolės – apie 20.
Tuo metu Alytaus ir Vilniaus apskrityse vienam paramos gavėjui vidutiniškai teko po maždaug 7 paramai tinkamas karves.
Regioniniai skirtumai rodo, kad Lietuvos pieno sektoriaus struktūra nėra vienoda, tačiau bendra kryptis aiški – vidutinės bandos didėja, o vis didesnė pieninių karvių dalis laikoma stambesnėse bandose.
Ilgalaikę kryptį papildo ir naujausi duomenys
2023 m. susietąją pajamų paramą už pienines karves gavo apie 17,4 tūkst. gavėjų, o 2026 m. – 11,9 tūkst. Per tą patį laikotarpį paramai tinkamų karvių skaičius sumažėjo gerokai mažiau – nuo maždaug 201 tūkst. iki 181 tūkst.
Taigi paramos gavėjų skaičius mažėjo gerokai sparčiau nei paramai tinkamų karvių. Tai papildo ilgesnio laikotarpio vaizdą – pieninių karvių bandos stambėja, o augantis produktyvumas padeda išlaikyti gerokai stabilesnes gamybos apimtis.
