Pirmasis žingsnis Europos inovacijų partnerystės link jau įvyko – ūkininkai ir jas vienijančios organizacijos apklaustos, su kokiomis problemos jie šiandien susiduria. Problemos nebūtinai turi būti didelės ar bendros visiems nacionaliniu lygmeniu.
Pagrindinis siekis – kad žinia ir lūkestis atkeliautų iš pačių ūkininkų, atliepiant jų poreikius ir problemas. Galiausiai išskirtos 15 konkrečių idėjų – temų ir krypčių. Vėliau telieka pateikti planą ir, jei jis įvertinamas teigiamai, – pateikti paraišką finansavimui gauti.
Apie tai plačiau papasakojo dr. Živilė Šukytė-Kraskauskienė, Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėja.
15 idėjų
Žemės ūkio ministerijos Žemdirbių švietimo, konsultavimo priemonių, žemės ūkio parodų ir mokslinių tyrimų atrankos komitetas 2025 metams patvirtino Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektinių idėjų sąrašą, kurį sudaro 15 idėjų. (EIP projektinių idėjų sąrašas.
Būtent šioms 2025 metų projektinėms idėjoms įgyvendinti (kai bus pritarta ir planams, ir paraiškoms) bus skirtas finansavimas pagal SP intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“.
Augalininkystėje ypač aktualios ekstremalėjančios klimato sąlygos.
Nuo kitų metų sausio 6 d. iki vasario 14 d. kviečiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pagal šias projektines idėjas teikti EIP projektų įgyvendinimo planus.
Visos idėjos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, augalininkystėje ypač aktualios ekstremalėjančios klimato sąlygos. Dėl sausros, kritulių, šalčio ir karščio patiriama didelių nuostolių. Reikalingi įvairūs sprendimai procesų efektyvumui ar spartesnei dirvos regeneracijai.
Kaip tokiose situacijose galima rasti sprendimą? Tam yra vienintelis būdas – ūkininkai kartu su mokslininkais, konsultantais ir ekspertais turi dirbti kartu. SP intervencinės priemonės „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ taisykles galima rasti čia.
„Siekiama kad būtų rastas reikiamas sprendimas minimoms problemoms spręsti. Jei pavyks jį rasti, tuomet tai bus puiki išeitis ir kitiems panašias problemas turintiems ūkiams. Taip pat svarbu, jog ši priemonė pabrėžtinai nekomercinė. Čia nėra tikslo kuo daugiau uždirbti ar parduoti kokį išradimą – kaip tik norima rasti inovatyvų sprendimą konkrečiai problemai spręsti, kuris bus naudingas visiems to norintiems“, – konstatuoja Ž. Šukytė-Kraskauskienė.
Vienam EIP projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų parama.
EIP projekto įgyvendinimo planą gali teikti EIP veiklos grupė, kurią sudaro bent 2 skirtingų tipų subjektai, iš kurių vienas turi būti ūkio subjektas, o kitas – konsultantas ar mokslo, studijų institucijos atstovas. Vienam EIP projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų parama. Paramos gavėjai taip pat įsipareigoja dalintis gaunamais projekto rezultatais.
Sprendimų paieškos
Mokslo, inovacijų ir žinių plėtros skyriaus vedėja sako, kad sėkmingu galėtų būti laikomas toks projektas, kuriuo diegiamos naujos tvaraus ūkininkavimo technologijos, siekiant sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, įgyvendinus projektą, būtų gaunamas gausesnis ar geresnės kokybės derlius, mažesnis vandens suvartojimas bei mažesnis cheminių medžiagų naudojimas, o ūkininkai įgytų žinių apie tvarius ūkininkavimo metodus.
Vieni tokių projektų pavyzdžių galėtų būti Vytauto Didžiojo universiteto EIP projektas „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro EIP projektas „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės kryptingas diegimas intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis“ ar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektas „Intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimas“.
Ž. Šukytė-Kraskauskienė paminėjo ir porą vertingų išradimų: „Už paramos lėšas buvo sukurti termoizoliacinių medžiagų pavyzdžiai iš avių vilnos, kurie leistų ūkininkams, auginantiems avis, turėti galimybę realizuoti vilną ir gauti papildomų pajamų. Sukurta ir pirmą kartą Lietuvoje įdiegta mažo našumo biometano gamybos technologija su nulinėmis metano emisijomis į aplinką ir realiomis sąlygomis išbandyta ūkiuose su biometanu varoma žemės ūkio technika.“
Pašnekovė pabrėžė, kad šiuose projektuose be galo svarbus bendradarbiavimas, interaktyvus inovacijų kūrimas ir jų diegimas keičiantis žiniomis bei savo turima patirtimi. EIP veiklos grupė veikia pagal jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatytas kiekvieno iš narių indėlis, nustatytos pareiškėjo bei partnerių tarpusavio teisės, aiškiai išdėstytos kiekvieno nario funkcijos, kiekvieno finansinis ir dalykinis indėlis į EIP projektą.
„Dažniausiai iniciatyvą rengti ir įgyvendinti EIP projektus rodo mokslininkai, tačiau galime pasidžiaugti, kad turime ir tikrai aktyvių ūkininkų, kurie, turėdami išgryninę jiems aktualią problemą ar idėją, patys susiranda mokslininkus, galinčius padėti šią problemą spręsti. Ministerija suinteresuota, kad EIP projektinės idėjos būtent ir ateitų iš ūkininkų poreikių ir motyvacijos“, – sakė Ž. Šukytė-Kraskauskienė.
