Sekite 15min Google
Pasėliai pažeisti 46 šalies savivaldybėse, daugiausiai Šiaulių apskrityje, taip pat Kauno, Marijampolės ir Panevėžio regionuose. Dėl krušos pridarytos žalos daugiausiai pranešimų gauta iš Joniškio, Šakių, Kėdainių, Kauno, Vilkaviškio rajonų.
„Nuo liepos 5 d. gavome daugiau kaip 1243 pranešimų apie audrų, liūčių, krušos ir su jomis susijusius pasėlių pažeidimus. Žalų vertinimo ekspertams teko apžiūrėti daugiau kaip 6,5 tūkst. laukų. Šiandien jau negalėtume išskirti nė vieno Lietuvos regiono kaip saugaus – ekstremalūs reiškiniai šiemet paveikė praktiškai visą šalį“, – atskleidžia pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.
Liūtis ir audra pakenkė javų pasėliams, kruša – daržovėms, ypač svogūnams
Šiuo metu pažeista daugiau kaip 66 tūkst. hektarų pasėlių. Didžiausią dalį sudaro javai – apie 56 tūkst. ha, rapsai – apie 5,5 tūkst. ha, ankštiniai augalai – daugiau kaip 2,2 tūkst. ha, taip pat nukentėjo kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai, sėkliniai pasėliai bei daržovės. Taigi, nuostolius patyrė visi pagrindiniai Lietuvos augalininkystės sektoriai. Tai vienas didžiausių vienu metu registruotų pažeistų pasėlių plotų šį vegetacijos sezoną.
„Liepą daugiausia pranešimų sulaukėme dėl liūčių ir audrų pasekmių – javų išgulimo, ypač žieminių kviečių, vasarinių miežių pasėliuose. Paskutinėmis dienomis padidėjo krušos pažeidimų rapsų laukuose. Pagal augalų grupes procentaliai didžiausias nuostolingumas yra krušos pažeistuose svogūnų laukuose“, – mato M.Rusteika.
Šiemet per visą vegetacijos sezoną pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau registravo iššalimo, šalnų, liūčių, audrų, krušos, stichinės sausros ir užsitęsusio lietingo laikotarpio padarytą žalą. Tai reiškia, kad jau penktus metus iš eilės Lietuvoje pasireiškia visos gamtinės meteorologinės rizikos, nuo kurių šiandien galima apdrausti pasėlius.
Nauja žemės ūkio realybė
„Kiekvieni derliaus metai turi savo išskirtinumų. Kol derlius nėra aruoduose, tol kiekviena diena, valanda gali sumažinti derlių ir padidintį derliaus praradimus. Vienais metais didžiausius nuostolius padaro šalnos ar iššalimas, kitais – vasaros meteorologiniai reiškiniai. Šiemet būtent liūtys, audros bei krušos tapo pagrindiniu iššūkiu daugeliui augalininkystės ūkių. Javų išgulimo mastas yra gerokai didesnis nei įprastais metais. Klimato svyravimai tampa nebe išimtimi, o nauja žemės ūkio realybe“, – iš patirties kalba M.Rusteika.
Jis papildo, kad tikrasis meteorologinių reiškinių sukeltas ekonominis poveikis paaiškės įsibėgėjus javapjūtei. Šiandien svarbiausia užduotis – kuo greičiau įvertinti patirtus nuostolius ir padėti žemdirbiams išmokant draudimo išmokas ir taip sumažinant nuostolius.