Šiam projektui rudens sesijoje dar turės pritarti Seimas. Ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžia, kad minėtas projektas – sveikintina Lietuvai svarbių darbų pradžia, kuri po Seimo sprendimo turės virsti realiais darbais.
Svarbūs žingsniai
Ministerijos projekte akcentuojama, kad apsirūpinimo maistu saugumas ir maisto įperkamumas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių narių prioritetų, o žemės ir maisto ūkio pripažinimas strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui yra numatytas ir Lietuvos Vyriausybės programoje.
Projekte pabrėžiama, kad nenumatytos krizinės situacijos gali sutrikdyti maisto tiekimo grandines. Pavojus didesnis, jei esame labiau priklausomi nuo maisto produktų importo. Kuo daugiau produkcijos galime pasigaminti patys ir pateikti vartotojams, tuo labiau atsparūs bei saugūs esame krizinėse situacijose.
Pažymėtina, kad saugumą užtikrina ne tik pačių maisto produktų auginimas. Pavyzdžiui, viena tokio saugumo sąlygų – elektros energijos ir dujų tiekimo užtikrinimas.
Taip pat svarbu, kad galimo karinio konflikto atveju ūkio subjektai tiektų produkciją ne tik kariuomenei, bet ir civiliams. Žemės ūkio ministerija, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, yra sudariusi sutartis dėl maisto produktų įsigijimo į valstybės rezervą ir jų rezervavimo paslaugos su tiekėjais.
Paprastai tariant – jei norima turėti funkcionuojančias maisto tiekimo grandines ekstremalioje situacijoje, tuomet būtina užtikrinti, kad jos veiktų ir įprastu metu.
Apie Vyriausybės sprendimą viešai pasisakė ir premjeras Gintautas Paluckas. Jo teigimu: „Nacionalinis saugumas neapsiriboja valstybės gebėjimu atgrasyti ir gintis – svarbi jo dalis yra ir maisto saugumo užtikrinimas. Svarbu turėti stiprią vietinę gamybą, gerai išvystytą rezervo sistemą ir užsitikrinti kuo didesnį savarankiškumą „nuo lauko iki stalo“. Didiname mūsų atsparumą bet kokioms krizėms ir sudarome palankesnes sąlygas stiprėti pačiam sektoriui.“
Taip pat žemės ūkio svarbą nacionaliniam saugumui pabrėžė ir žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas: „Gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas yra gyvybiškai svarbi valstybės funkcija, žmonių aprūpinimas maisto produktais ir geriamuoju vandeniu yra būtiniausias išteklius, o karo atveju – ir strateginis ginklas. Labai svarbu, kad žemės ir maisto ūkio bendrovėms ir įstaigoms būtų užtikrinamas nepertraukiamas elektros ir dujų tiekimas, kritiniais sutrikimų, nutraukimų ar gedimų atvejais jos prioriteto tvarka gaus būtinų išteklių.“
Dėl šių sąlygų, priėmus įstatymo projektu siūlomus Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimus, bus diskutuojama su Energetikos ministerija.
Saugumą teks užtikrinti darbais
Raimundas Juknevičius, Ūkininkų sąjungos pirmininkas, pabrėžia, kad saugumą reikės užtikrinti konkrečiais veiksmais: „Pirmiausia tikiuosi, kad duonos augintojų niekas nebevadins turtuoliais su naujais džipais. Mes, ūkininkai, suvokiame savo svarbą prieš valstybę ir žmones.“
Pirmininkas priminė, kad jau prieš porą metų, jau įsibėgėjus Rusijos agresijai, Ūkininkų sąjungos suvažiavime priimtas kreipimasis, kuriame prašyta skirti pakankamą dėmesį Lietuvos žemės ūkiui. Jau tuomet buvo akivaizdu, kad kai kurių daržovių tenka importuoti kone 40 procentų. Kiaulienos importuojame kone pusę, nors tarpukariu Lietuva garsėjo kaip kiaulienos eksporto šalis. Ar tai reiškia, kad ekstremalios situacijos atveju neturėtume pakankamai mėsos ir daržovių?
„Situacija nėra bloga, jei nieko blogo nenutinka. Maisto sektorius tiesiog veikia kaip įprastas verslas – jei ko trūksta, įsivežame. Jei įsivežti pigiau – ta ūkio šaka natūraliai ima nykti. O jei suirutė, karas, pandemija, gyvulių ligų epidemijos – tuomet lentynos staigiai ištuštėja, maisto grandinės ima trūkinėti. Nuosekliai turime dirbti, kad maisto grandinės būtų kuo arčiau mūsų vartotojo“, – komentavo Ūkininkų sąjungos pirmininkas.
