Kaip rašo naujienų svetainė vedomosti.ru, Lenkijos statistikos departamento duomenimis, ši šalis buvo didžiausia obuolių eksportuotoja pasaulyje. 2013 m. 55 proc. derliaus buvo išvežama į Rusiją, dėl to lenkų ūkininkai buvo vieni iš labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusiųjų.
Importuotojai iš kitų Europos šalių pasinaudojo susiklosčiusia situacija ir pareikalavo sumažinti lenkiškų obuolių kainas.
Importuotojai iš kitų Europos šalių pasinaudojo susiklosčiusia situacija ir pareikalavo sumažinti lenkiškų obuolių kainas.
Kaip teigė K.Czarneckis, jo pajamos praėjusiais metais sumažėjo du kartus.
„Draudimo pasekmės lenkų ūkininkams buvo didžiulės. Žinoma, kad didžiausio pirkėjo praradimas paveikia neigiamai. Mes buvome didžiausiais eksportuotojais pasaulyje, o po to buvome priremti prie sienos ir nežinojome, ką daryti su savo obuoliais“, – sakė ūkininkas.
Dalis Lenkijos obuolių augintojų, kurie neturėjo pakankamai sandėlių, pardavinėjo produkciją žemiau savikainos. Kitiems pasisekė labiau ir sulaukę pavasario, jie obuolius pardavė šiek tiek brangiau.
Ūkininkai taip pat atrado Rusijos embargo apėjimo būdą. Jie pradėjo mokėti tarpininkams iš tokių ES nepriklausančių šalių kaip Serbija ir Baltarusija, kad būtų pakeisti reikalingi dokumentai, kuriuose nurodoma vaisių kilmės šalis. Tokiu būdu lenkiški obuoliai galiausiai patekdavo į Rusijos rinką.
„Kiek teko girdėti, pakeisti viename sunkvežimyje esančių produktų dokumentaciją, kainavo apie 500 eurų“, – sakė kitas Lenkijos ūkininkas Marcinas Hermanoviczius.
Jo teigimu, Lenkijai įstojus į ES, jis nusprendė persiorientuoti nuo Rusijos į kitų ES šalių rinkas. Dabar M.Hermanoviczius į Rusiją išveža tik 15 proc. savo obuolių, tačiau praėjusiais metas jo pelnas dėl sumažėjusių kainų vis tiek aptirpo ketvirtadaliu.
M.Hermanoviczius neabejoja, kad Rusijos embargas jo pėdomis gali paskatinti žengti dar daugiau Lenkijos ūkininkų.
2014 m. M.Hermanoviczius padidino obuolių eksportą į naujas rinkas, daugiausiai – į JAE ir Honkongą.
Jis tvirtina, kad Azijos ir Afrikos šalių rinkos yra prieinamos, tačiau jose negalima įsitvirtinti per metus – būtinos ir naujos obuolių rūšys, ir kontroliuojančių institucijų leidimai.
M.Hermanoviczius neabejoja, kad Rusijos embargas jo pėdomis gali paskatinti žengti dar daugiau Lenkijos ūkininkų.
„Teigiama embargo pusė yra ta, kad ne tik mes, bet ir kitos Lenkijos įmonės pradėjo ieškoti kitų rinkų. Dėl politinio veiksnio jie į Rusijos pusę taip intensyviai nesižvalgo kaip anksčiau“, – tikina obuolių augintojas.
Lenkijos vyriausybė savo eksportuotojams taip pat padeda įeiti į kitų šalių rinkas. Pirmieji rezultatai jau matomi. Štai lenkiškiems obuoliams savo rinką atvėrė Kanada, o Japonija ir Ukraina iš Lenkijos jau importuoja jautieną.
Kremliaus sprendimo įtaka dvišaliai Lenkijos ir Rusijos prekybai yra ypač pastebima.
Be to, šalies vyriausybė teikia ir finansinę pagalbą. Kuomet Rusija įvedė embargą, Varšuva ūkininkams kompensacijas išmokėjo iš šalies biudžeto.
K.Czarneckis teigia, kad už kiekvieną turimą hektarą gavo po 190 eurų.
Kremliaus sprendimo įtaka dvišaliai Lenkijos ir Rusijos prekybai yra ypač pastebima. Iki embargo įvedimo Lenkijos eksporto į Rusiją vertė per mėnesį siekė 100 mln. eurų.
Dabar šis skaičius sumažėjęs iki 30 mln. eurų. Rusijai tenka vos 4 proc. viso Lenkijos eksporto, kuomet Didžiajai Britanijai ir Vokietijai – apie 80 proc.
Lenkijos banko BGZ BNP Paribas duomenimis, 2014 m. lenkiškų maisto produktų eksportas išaugo 4,5 proc. ir pasiekė 21,3 mlrd. eurų dėl didesnio prekių tiekimo į Belgiją, Prancūziją ir Serbiją bei Baltarusiją.
Banko analitikai tikisi, kad 2015 m. eksporto apimtys išaugs 8 proc.
