Ar žinojote, kad melioracija – žodis su prancūziška šaknimi, reiškiančia gerinimą? Mūsų krašte tai dažniausiai reiškia gamtinio vandens pertekliaus nukreipimą, kuris padeda kokybiškiau ūkininkauti laukuose. Pastarųjų metų tendencija – stengiamasi dalį tokio vandens panaudoti laukų drėkinimui. Tai taip pat melioracija, tačiau veiksmas atvirkštinis.
Apie paramą investicijoms į melioracijos sistemas daugiau papasakojo Rimantas Dambrauskas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausiasis specialistas.
Melioraciją reikia atnaujinti
Atkreiptinas dėmesys, kad paramos lėšos skiriamos konkrečioms priemonės veikloms. Keturi milijonai eurų skiriama reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas ir 7,2 milijono – esamų melioracijos sistemų rekonstravimui.
Kreiptis paramos gali ir savivaldybės.
R. Dambrauskas primena, kad paramos gali kreiptis: žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupės, veikiančios pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos. Taip pat kreiptis paramos gali ir savivaldybės.
Atsižvelgiant į projektą ir jo apimtis, pareiškėjų pagal minėtą priemonę laukia solidi parama. Aišku, ji priklauso ir nuo veiklos pobūdžio. Jei patvirtinama parama pagal veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“, pareiškėjai gali pretenduoti į paramą, kuri yra iki 40 000 Eur vienam projektui. Svarbu, kad šiomis lėšomis yra galimybė finansuoti net iki 80 proc. projekto išlaidų.
Gavus paramą kitai veiklai – „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“, pareiškėjas gali tikėtis dar didesnių investicijų. Šios veiklos projektams didžiausia paramos suma iki 300 000 Eur, o šiomis lėšomis gali būti finansuojama iki 65 proc. projekto išlaidų.
Norintys gauti paramą pareiškėjai turi atitikti ir keletą svarbių kriterijų.
Pažymėtina, kad norintys gauti paramą pareiškėjai turi atitikti ir keletą svarbių kriterijų. Projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje. Nekilnojamasis turtas, tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimu ir į kurį investuojama, turi būti valdomas pareiškėjo. Projekte numatoma rekonstruoti statinius, kurie yra melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitoje. Rekonstruojamų statinių ir įrenginių nusidėvėjimas turi būti ne mažesnis nei 45 procentai.
R. Dambrauskas akcentuoja, kad šalyje viso melioracijos turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. eurų, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kuriose vietovėse siekia daugiau kaip 70 procentų. „Melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos“, – pabrėžia ministerijos atstovas.
Naujos technologijos
Pašnekovas primena, kad akivaizdi klimato kaita kelia rimtus aplinkosauginius iššūkius. Neišvengiamai su tuo susiduria ir žemės ūkis bei melioracija: „Daugelį metų turėjome tikslą nuo dirvos paviršiaus nuvesti perteklinį vandens kiekį. Tačiau dabar tikslai kiek pasikeitė – keletas sausringų metų parodė, kad būtų prasminga drenažo sistemose esantį vandenį panaudoti drėkinimui“, – tikina specialistas.
Aplinkosauginių priemonių melioracijoje naudojimas skatinamas ir įgyvendinant minėtas remiamas priemones, kuomet įgyvendinami projektai vis labiau apima ne tik tradicinių melioracijos sistemų rekonstravimo priemonių taikymą, bet ir inovatyvių metodų, užtikrinančių ekosistemų funkcionavimą, diegimą. Jau keletą metų pirmenybė teikiama toms paraiškoms, kuriose numatyta diegti aplinkosaugos priemones.
Akivaizdi klimato kaita kelia rimtus aplinkosauginius iššūkius.
R. Dambrauskas akcentuoja, kad Lietuvoje didžioji dalis (83,3 proc.) žemių nusausinta tradiciniu drenažu. Tokios dirvos sausinimo sistemos veikia vienpusiškai – visą laiką šalindamos drėgmę iš dirvožemio.
Tekėdamas vanduo kartu išneša įvairias chemines medžiagas. Azotas, fosforas, kalis ir kitos medžiagos, užuot pasisavintos augalų, atsiduria atviruose vandenyse ir blogina jų kokybę. Tai neabejotinai sukelia aplinkos požiūriu nepageidaujamus procesus.
„Inovatyvių melioracijos sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose reguliuoja dirvožemio drėgmės režimą. Taip reguliuojamojo drenažo ir drenažo nuotėkio valdymo sistemomis pasiekiamas didelis aplinkosauginis efektas – sulaikomas drenažo nuotėkis, taupomos dirvožemio vandens atsargos ir mažinama biogeninių medžiagų išplova. Tai reiškia – mažinamas patekimas į paviršinius vandens telkinius, taip pat didinamas žemės ūkio kultūrų derlingumas“, – tvirtina specialistas.
