„Po Rusijos embargo Lietuvai teko išgyventi gilią pieno krizę. Kitos ES valstybės pastaruoju metu susidūrė ir su kitų maisto produktų realizacijos sunkumais, perprodukcija, naujų rinkų paieška ir žemės ūkio produkcijos gamintojų problemomis. Reikia jau dabar ieškoti ir surasti sprendimus, užsitikrinti tam tikrus prevencinius mechanizmus, kurie padėtų išvengti kritinių situacijų žemės ūkio produkcijos ir maisto pramonėje“, – pranešime spaudai tvirtino V.Baltraitienė.
Anot jos, ES žemės ūkio ministrų susitikimą inicijavo Prancūzija dėl Jungtinės Karalystės gyventojų birželį pareikšto noro palikti ES.
„Manau, kad tokio formato diskusijos ir apsikeitimas nuomonėmis labai aktualios ir savalaikės. Pastaraisiais metais matėme ne vieną kritinę situaciją skirtingose ES valstybėse tam tikruose atskiruose sektoriuose, atskirose maisto tiekimo grandinių srityse. Jau dabar reikia diskutuoti apie šios politikos svarbą ir vaidmenį po 2020 metų“, – teigė ministrė.
