„Elgesio keliuose kultūra labai priklauso nuo visuomenės požiūrio. Todėl tam tikro elgesio netoleravimas yra efektyvesnis nei baudos“, – E.Masiulis.
Apklausa parodė, kad Lietuvos kelių eismo dalyviams labiausiai nepatinka, kai kolegos kituose automobiliuose manevruodami nerodo posūkio signalo, kai, bandydamas išvengti spūsties, koks nors gudruolis bando ją aplenkti „be eilės“ ar iš autobuso juostos, kai kas nors lenkia arba persirikiuoja agresyviai, staigiai. Ypač nejaukiai jaustis turėtų tie vairuotojai, kurie vos aplenkę kitus, ima važiuoti lėčiau nei aplenktieji. Tokių situacijų sudarymas kelyje, skaitytojų nuomone, yra didžiausios „kiaulystės“. Kiek mažiau balsavusiųjų įkyriausiais įvardijo atvejus, kuomet įvažiuojama į sankryžą esant spūsčiai ir taip ji „užkemšama“, kai dėmesį vairuotojas akivaizdžiai yra sutelkęs į pašalinius darbus: kalba telefonu ar rašo trumpąsias žinutes, dažosi, valgo ir dėl to lėtai reaguoja į jį supančią situaciją kelyje.
„Skirti baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą – lengviausia. Tačiau ar visi, susimokėjusieji baudą, iš karto tampa pavyzdingais, drausmingais vairuotojais? Žvelgiant į šiandieninę situaciją Lietuvos keliuose ir žinant, kiek įvairiausių eismo įvykių kyla dėl pačių vairuotojų neatsargumo, neapdairumo, nemandagumo ir nepagarbos aplinkiniams, galima daryti išvadą, kad žmonių švietimas, visuomenės elgsenos ir įpročių keitimas – svarbi priemonė vykdant nelaimių keliuose prevenciją. O pradėti būtina nuo savęs. Norint, kad kiti vairuotojai kelyje nesielgtų įžūliai, pirmiausia kiekvienam iš mūsų reikia objektyviai įvertinti save iš šalies – ar pats nedarau „kiaulysčių“ kitiems, ar elgiuosi tinkamai?“ – tvirtina E. Masiulis.
Dažnai vairuojantis ir po Lietuvą važinėjantis ministras pripažino, kad jį patį labiausiai kelyje nervina taip vadinamieji gudručiai, kurie stovint automobilių grūstyje stengiasi užlįsti prieš nosį, važiuodami pavojingai manevruoja, lenkia. Vasaros pabaigoje startavo Susisiekimo ministerijos vykdoma nacionalinė saugaus eismo kampanija „Susiprask“, kurios tikslas – šalia kitų būtinų veiksmų, pateikti eismo dalyviams naujų ir kitokių argumentų, skatinančių keisti savo elgesį kelyje, priminti subjektyvią tikimybę patirti neigiamas pasekmes sau ir savo artimajam.
