Sekite 15min Google
„Nors iki „Via Toll“ sistemos starto dar liko maždaug pusmetis, vairuotojai ir transporto priemonių valdytojai jau domisi jos veikimo principais ir neretai jau yra susidarę išankstinių klaidingų įsitikinimų. Ši sistema yra modernesnis, patogesnis ir skaidresnis būdas surinkti kelių naudotojo mokestį, kuris iki šiol buvo renkamas platinant vinjetes. Šis mokestis ir toliau bus taikomas krovininio ir keleivinio transporto valdytojams, o lengvųjų automobilių vairuotojams jo mokėti nereikės“, – sako bendrovės „Via Lietuva“ Strategijos ir vystymo grupės „Via Toll” programos vadovas Andrius Teškevičius.
Bendrovės atstovas apžvelgia dažniausiai pasitaikančius mitus ar klaidingus įsitikinimus apie naująją sistemą „Via Toll“. Visa svarbiausia informacija apie projekto įgyvendinimo eigą skelbiama svetainėje vialietuva.lt/via-toll.
Mitas: „Tai naujas mokestis visiems vairuotojams“
Faktas: e-tolling sistema nenustato naujų mokesčių, be to, ši rinkliava bus taikoma tik toms pačioms transporto kategorijoms, kaip yra ir dabar.
„Kelių naudotojo mokestis Lietuvoje galioja jau daugiau kaip dešimtmetį. Šiuo metu jis taikomas M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kurios naudojasi mokamais valstybinės reikšmės keliais ir turi įsigyti vinjetes. Pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, naujų mokesčių neatsiras, o keisis dabartinio mokesčio apskaičiavimo principas“, – teigia A. Teškevičius.
Vietoje vinječių, kai sumokama už tam tikrą naudojimosi keliais laikotarpį, nuo 2027 m. sausio 1 d. pereinama prie apmokestinimo už faktiškai nuvažiuotą atstumą. Toks modelis padeda užtikrinti teisingesnį ir proporcingesnį komercinio transporto valdytojų apmokestinimą, yra suderinamas su vadinamąja Eurovinjetės direktyva dėl transporto apmokestinimo pagal nuvažiuotą atstumą.
Mitas: „Valstybei tiesiog reikia surinkti daugiau pinigų į biudžetą“
Faktas: per kelių rinkliavos sistemą surinktos lėšos bus nukreiptos tiesiai į Valstybinį kelių fondą, iš kurio finansuojama kelių priežiūra ir tiesimas.
Pasak A. Teškevičiaus, šiuo metu iš vinječių per metus surenkama apie 70 mln. eurų, o įdiegus „Via Toll“ sistemą planuojama, kad pirmaisiais metais surenkama suma galėtų pasiekti apie 110 mln. eurų per metus, o vėliau turėtų didėti.
„Svarbiausia tai, kad šios lėšos bus nukreiptos į Valstybinį kelių fondą, iš kurio finansuojamas kelių remontas, rekonstrukcija ar tiltų tvarkymas. Didesnis ir nuoseklesnis tiesioginis finansavimas prisidės prie geresnės kelių kokybės visoje šalyje ir iš to naudos turės visi šalies gyventojai“, – pastebi „Via Lietuvos“ atstovas.
Mitas: „Viskas pabrangs, nes vežėjai mokestį perkels vartotojams“
Faktas: „Via Toll“ sistema yra orientuota į teisingesnį ir proporcingesnį komercinio transporto apmokestinimą, tačiau rinklaiva už naudojimąsi keliais nesudaro reikšmingos logistikos sąnaudų dalies.
Kaip pastebi A. Teškevičius, kelių naudotojo mokestis taikomas ir šiandien, todėl jis daugeliu atvejų turėtų būti įtrauktas į transportavimo sąnaudas. Naujoji „Via Toll“ sistema keičia mokesčio apskaičiavimo principą – nuo mokėjimo už pasirinktą laikotarpį pereinama prie rinkliavos už faktiškai nuvažiuotą atstumą.
„Pereinant prie naujo apmokestinimo principo, rinkliava bus tiesiogiai susieta su faktišku kelių naudojimu – važiuojant ilgesnius atstumus mokama daugiau, o važiuojant trumpiau – rinkliava bus mažesnė. Lietuvoje atstumai yra santykinai nedideli, todėl logistikos sąnaudos daugeliu atvejų nesudaro reikšmingos dalies galutinėje produktų kainoje. Todėl šio pokyčio poveikis turėtų būti minimalus“, – sako jis.
Įgyvendinus šį pokytį ir taip užtikrinus pakankamas investicijas į kelių infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą, ilgainiui galima tikėtis sumažinti transportavimo sąnaudas – keliai bus tvarkingesni, mažiau duobėti, važiuokles remontuoti teks rečiau, todėl logistika bus efektyvesnė.
Mitas: „Vėl niekas neveiks kaip visada būna su skaitmeninėmis paslaugomis“
Faktas: „Via Toll“ sistemą diegia patikima ir daug patirties įgyvendinant tokius projektus turinti Austrijos įmonė „Kapsch TrafficCom“.
Elektroninę kelių rinkliavos sistemą Lietuvoje diegia austrų įmonė „Kapsch TrafficCom“, kurios sprendimai jau sėkmingai veikia daugelyje Europos šalių, įskaitant Austriją, Šveicariją, Prancūziją, Ispaniją ir Skandinavijos šalis.
A.Teškevičiaus teigimu, sistema pajėgi vienu metu aptarnauti iki 40 tūkst. unikalių vartotojų, todėl yra pritaikyta dirbti su dideliu transporto srautu.
Mitas: „Sistema galės sekti eismo dalyvius, tai kelia pavojų gyventojų privatumui“
Faktas: „Via Toll“ sistema skirta rinkliavai už naudojimąsi keliais apskaičiuoti, o gyventojų judėjimo ir su tuo susijusios informacijos ji nerinks ir nesaugos.
Pasak „Via Lietuvos“ atstovo, „Via Toll“ sistema fiksuos tik tuos duomenis, kurie būtini rinkliavai pagal transporto priemonės nuvažiuotą atstumą apskaičiuoti. Duomenų rinkimas ir panaudojimas bus vykdomas laikantis galiojančių asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
„Sistema nestebės gyventojų judėjimo ir nerinks duomenų apie jų keliones. Jos paskirtis – kuo tiksliau ir teisingiau apskaičiuoti kelių naudotojo rinkliavos dydį komercinių transporto priemonių valdytojams“, – sako A. Teškevičius.
Kaip buvo skelbta, visi su „Via Toll“ sistema susiję duomenys bus saugomi „Telecentro“ Valstybės duomenų centre, kuris atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus.
Mitas: „Kelių rinkliavos sistema yra dvigubas apmokestinimas, nes keliai jau finansuojami iš degalų akcizo“
Faktas: keliams finansuoti naudojami įvairūs šaltiniai, kurie papildo vienas kitą.
Kelių priežiūra ir tiesimas finansuojami iš įvairių šaltinių, per 2026 m. tam bus skirta daugiau kaip 800 mln. eurų. Skaičiuojama, kad dabartinei kelių būklei palaikyti ir po truputį gerinti reikėtų apie 1 mlrd. eurų per metus siekiančio finansavimo.
Nuo šių metų pradėjęs veikti Valstybinis kelių fondas ateityje turės padėti mažinti atotrūkį tarp esamo ir reikalingo finansavimo. Per „Via Toll“ sistemą renkama rinkliava iš kelių naudotojų turėtų tapti svarbiu šio fondo lėšų šaltiniu.
„Šiuo metu maždaug pusė iš degalų akcizų surenkamų mokesčių dalis skiriama kelių infrastruktūrai, todėl tinkamam finansavimui užtikrinti reikalingi ir kiti šaltiniai. Be to, tarptautiniais maršrutais krovinius gabenančios transporto priemonės gali Lietuvos teritoriją kirsti taip ir nepasipildžiusios degalų, todėl pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taikoma rinkliava tokiais atvejais yra teisingesnė, skaidresnė ir veiksmingesnė“, – pastebi „Via Lietuvos“ atstovas.
Mitas: „Norint naudotis „Via Toll“ sistema reikės papildomos įrangos“
Faktas: norint naudotis „Via Toll“ papildomų investicijų nereikės – tam pakaks programėlės
Naujoji „Via Toll“ sistema bus pritaikyta keliems naudojimosi būdams, o transporto priemonių valdytojai ar vairuotojai galės pasirinkti jiems patogiausią. Paprasčiausias būdas be papildomų investicijų naudotis sistema – atsisiųsti ir į telefoną įsidiegti nemokamą „Via Toll“ programėlę. Ją reikės paleisti prieš kiekvieną kelionę mokamais valstybinių kelių ruožais, kad sistema įvertintų nuvažiuotą atstumą ir pagal tai apskaičiuotų rinkliavos dydį.
„Tie, kas neturi išmaniųjų telefonų ar mokamais kelių ruožais naudosis itin retai, galės įsigyti vienkartinį maršruto bilietą. Tą bus galima padaryti prisijungus prie „Via Toll“ savitarnos portalo“, – sako „Via Lietuvos“ atstovas.
Tuo metu didesnius transporto priemonių parkus valdantys vežėjai, kurie naudojasi OBU įrenginių teikėjų paslaugomis, galės prašyti šiuos sprendimus suderinti su „Via Toll“ sistema. Tokiu atveju rinkliava už važiavimą mokamais kelių ruožais bus apskaičiuojama automatiškai, jokių papildomų veiksmų kelionės metu atlikti nereikės.
Apie „Via Toll“ sistemą
Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ pakeis dabar Lietuvoje veikiančią vinječių sistemą ir leis apmokestinti kelių naudotojus pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taip užtikrinant sąžiningą kelių apmokestinimą.
Daugelyje ES šalių šiuo metu jau naudojama e-tolling sistema bus taikoma mokamus kelius naudojančiam krovininiam ir keleiviniam M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transportui, kuris reikšmingai prisideda prie šalies kelių apkrovos ir emisijų. Atstuminio apmokestinimo modelis svariai prisidės prie Valstybinio kelių fondo formavimo.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.