Sekite 15min Google
„Džiaugiuosi, kad gyventojai pritaria sąžiningam principui – kas keliais naudojasi intensyviau ir juos labiau dėvi, tas turi daugiau prisidėti ir prie jų išlaikymo. Kartu su komanda išjudinome ilgus metus strigusius procesus ir užtikrinome, kad Lietuva pereitų prie modernesnės sunkiasvorio transporto apmokestinimo sistemos, kuri jau seniai veikia daugelyje Europos valstybių. Nuo kitų metų pradėsianti veikti „Via Toll“ sistema bus svarbi programos „STOP kelių gadinimui“ dalis, o visos surinktos lėšos sugrįš į Lietuvos kelius, kad mūsų kelionės būtų saugesnės ir patogesnės, o keliai tarnautų ilgiau“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Dauguma gyventojų sutinka, kad krovininis ir keleivinis transportas daro didesnį poveikį kelių nusidėvėjimui, todėl palaiko principą, kad intensyviau infrastruktūra besinaudojantys turėtų proporcingai daugiau prisidėti prie jos priežiūros. Būtent tokiu principu paremta ir nuo 2027 m. pradžios Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Iš viso 68 proc. respondentų mano, kad krovininis ir keleivinis transportas daro didesnį poveikį kelių infrastruktūrai nei lengvieji automobiliai. Beveik pusė (48 proc.) apklaustųjų yra įsitikinę, kad neigiamas poveikis yra reikšmingai didesnis, o dar penktadalis (20 proc.) mano, kad jis yra šiek tiek didesnis.
„Vilnius Tech“ universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad sunkiasvorių transporto priemonių daromas poveikis kelių dangai, palyginti su lengvaisiais automobiliais, yra gerokai didesnis ir lemia apie 90 proc. viso kelių infrastruktūros nusidėvėjimo.
Mokslininkų skaičiavimais, vienas pilnai pakrautas N3 kategorijos vilkikas, kurio leidžiama masė siekia iki 40 tonų, vienam kilometrui kelio dangos gali padaryti tokį patį poveikį kaip apie 10,5 tūkst. M1 kategorijos lengvųjų automobilių.
Siekiant, kad už sunkiasvorio transporto naudojimą būtų prisidedama prie kelių infrastruktūros finansavimo, jo valdytojams jau daugelį metų taikomas kelių naudotojo mokestis, kurį jie sumoka įsigydami vinjetę. Nuo 2027 m. sausio 1 d. vinjetes pakeis „Via Toll“, kartu pereinant prie nuvažiuotu atstumu pagrįsto apmokestinimo.
Kaip pastebi M. Gedaminskas, elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ yra paremta proporcingesnio ir teisingesnio apmokestinimo principu.
„Nuo 2027 m. sausio 1 d. krovininių ir keleivinių transporto priemonių valdytojai mokės už faktiškai mokamais šalies keliais nuvažiuotą atstumą, o apskaičiuojant tikslų rinkliavos dydį bus atsižvelgiama į transporto priemonės tipą, degalų rūšį ir emisijų klasę“, – sako „Via Lietuva“ vadovas.
Kaip rodo apklausos duomenys, daugiau kaip pusė (53 proc.) gyventojų sutinka, kad komercinis transportas turėtų būti apmokestinamas atsižvelgiant į jo daromą poveikį kelių infrastruktūrai. Tokiam principui nepritaria 9 proc. respondentų, o dar 26 proc. linkę laikytis nuosaikios pozicijos – nei pritaria, nei nepritaria.
Anot M. Gedaminsko, tai sąžiningesnis sprendimas ir vežėjų, ir visų kelių naudotojų atžvilgiu, nes daugiau lėšų bus galima skirti kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai.
„Perėjimas prie nuvažiuotu atstumu pagrįstos rinkliavos leis kelių finansavimą labiau susieti su
faktiniu infrastruktūros naudojimu. Tai reiškia stabilesnes pajamas kelių, tiltų ir kitų objektų priežiūrai, todėl ilgainiui naudą pajus ne tik vežėjai, bet ir visi šalies vairuotojai“, – sako M. Gedaminskas.
Visos per „Via Toll“ sistemą surinktos lėšos bus nukreipiamos į Valstybinių kelių fondą ir naudojamos kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai. Tikimasi, kad per pirmuosius sistemos veikimo metus iš kelių rinkliavos bus surinkta apie 110 mln. eurų.
„Via Toll“ bus taikoma tik M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms. Lengvųjų M1 kategorijos automobilių vairuotojams naujų kelių mokesčių neatsiras, tačiau jie naudą pajus per didesnes investicijas į kelių infrastruktūrą.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą bendrovės „Via Lietuva“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta šių metų birželio 18–28 d., jos metu visoje šalyje apklausta 1 016 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
