Modernaus automobilio variklio užvedimas yra labai paprasta procedūra – pasukate ar paspaudžiate ką reikia ir išgirstate pažįstamą mašinos balsą. Šiuolaikinio automobilio variklį užveda starteris, kuris judančiu krumpliaračiu susijungia su smagračiu, per jį pasuka variklį ir, atlikęs savo darbą, išsijungia. Starteris yra santykinai paprastas nedidelis elektrinis variklis ir jo darbą galima atlikti ir kitomis priemonėmis.
Kai variklis dirba, jo stūmokliai degalų ir oro mišinio degimo dėka juda aukštyn-žemyn ir suka alkūninį veleną. Variklio užvedimas vyksta atvirkštine kryptimi – reikia pasukti alkūninį veleną ir taip išjudinti stūmoklius. Savaime aišku, dar turi būti išjungtos apsaugos nuo vagystės, aktyvuotas degalų tiekimas bei elektros sistema (įjungtas degimas), bet šiuo atveju į tai nesigilinsime.
Seni automobiliai (ir tankai) naudojo į variklio galą įstatomą užvedimo rankeną. Ji buvo gana pavojinga, bet leido žmogui atlikti tą patį veiksmą, kurį dabar atlieka elektrinis starteris – pasukti alkūninį veleną ir priversti variklį dirbti. Ir kiti žmogaus jėga pasikliaujantys užvedimo mechanizmai – spiriami motociklų ar traukiami žoliapjovių starteriai – veikia panašiai. Net ir stūmoklinius variklius turintys lėktuvai kadaise buvo užvedami pasukant propelerį rankomis ar specialiais įrenginiais. Automobilio užvedimas stumiant ar buksyruojant naudoja tą patį principą.
Automatinė transmisija ir užvedimas stumiant
Kai automobilyje su mechanine pavarų dėže yra įjungtas bėgis, jo ratai yra mechaniškai sujungti su varikliu (ratai-transmisija-sankaba-variklis). Taigi pasukti variklį galima sukant ratus – pavyzdžiui, stumiant arba tempiant automobilį. Vairuotojas laiko nuspaustą sankabos pedalą, kol stumiamas/traukiamas automobilis įsibėgėja, o tada jį staiga paleidžia, kad ta ratuose sukaupta energija per transmisiją būtų nukreipta į variklį.
O kuo skiriasi automobiliai su „automatais“?
