2026-06-04 10:02

Asfaltavimo darbai pabrango penktadaliu: kyla rizika svarbių projektų įgyvendinimui

Per pirmuosius šių metų mėnesius ženkliai pabrangus energiniams ištekliams ir pagrindinėms kelių tiesimui naudojamoms medžiagoms, kelių statybos bendrovės susidūrė su sparčiai augančia projektų savikaina – kai kurių žaliavų kainos nuo metų pradžios išaugo net 40 proc., rašoma „Lietuvos keliai“ pranešime žiniasklaidai.
Asfaltavimo darbai
Asfaltavimo darbai / Bendrovės nuotr.

Kylant rizikai dėl svarbių infrastruktūros projektų užbaigimo, verslas ragina keisti pasenusią kainų indeksavimo tvarką, kuri leistų išvengti problemų ir rangovams, ir valstybei.

Kelių sektoriui – šoko terapija

„Asfaltavimo darbų įkainiai nuo šių metų sausio iki balandžio išaugo nuo 13 iki 23 proc. Labiausiai brango storų asfaltbetonio dangų įrengimas magistraliniuose ir regioniniuose keliuose. Pavyzdžiui, remontuojant vieną magistralinio kelio A8 atkarpą vien viršutinio asfaltbetonio sluoksnio įrengimo kaina išaugo daugiau nei 226 tūkst. eurų“, – teigia asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko.

Didžiausias kainų augimas fiksuojamas bitumo rinkoje. Asociacijos „Lietuvos keliai“ turimais duomenimis, bitumo 50/70 kaina nuo 2025 m. gruodžio iki 2026 m. balandžio padidėjo beveik 35 proc., o modifikuoto bitumo PMB 25/55-60 – daugiau nei 40 proc. Tuo pačiu laikotarpiu dyzelino kainos išaugo beveik ketvirtadaliu, o gamtinių dujų – daugiau nei 44 proc.

Brango ir kitos kelių statybai būtinos medžiagos. Granito skalda pabrango beveik 15 proc., dolomito skalda – beveik 7 proc. Dėl šių pokyčių didėja asfaltbetonio mišinių gamybos ir kelių dangų įrengimo kaštai.

Vertinant vieno kilometro darbus, to paties projekto asfaltavimo sąnaudos nuo sausio iki balandžio padidėjo daugiau kaip 17 proc. Pasak „Kauno tiltų“ vadovo Aldo Rusevičiaus, dabartinis kainų augimo tempas rinkoje išsiskiria greičiu, kai pagrindinių medžiagų kainos vos per mažiau nei pusmetį išaugo dešimtimis procentų.

„Rinkoje susidaro situacija, kai darbus tenka vykdyti visiškai kitomis ekonominėmis sąlygomis nei buvo skaičiuojant pirminius pasiūlymus, todėl didėja rizika projektų tęstinumui ir investicijų planavimui. Tokie staigūs energijos kainų pokyčiai itin veikia asfaltbetonio gamybos savikainą bei transportavimo kaštus, o tuo pačiu ir galutines projektų sąnaudas“, – sako A.Rusevičius.

Indeksavimo galimybių langas atsiveria per vėlai

Šiuo metu taikomas kainų perskaičiavimo mechanizmas leidžia tai atlikti ne dažniau kaip kas šešis mėnesius (jei kainų pokytis nesiekia 15 proc.), o pirmasis perskaičiavimas galimas tik po pusmečio nuo sutarties įsigaliojimo. „Eurovia Lietuva“ vadovas Artūras Prichodka įsitikinęs, kad tokia kainų indeksavimo tvarka nebeatitinka realios rinkos situacijos.

„Rangovai realų indeksacijos pritaikymą pasiekia tik maždaug po dešimties mėnesių nuo pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Per šį laiką medžiagų ir energijos kainos gali ženkliai pasikeisti, o darbai dažnai jau būna beveik įvykdyti“, – teigia jis.

Ypač sudėtinga situacija susidaro trumpesnės trukmės projektuose. Pavyzdžiui, aštuonių mėnesių trukmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga remonto projekte galimybė kreiptis dėl indeksacijos atsiras tik tada, kai jau bus atlikta apie 90 proc. darbų.

„Tokia sistema neužtikrina nei efektyvaus rizikų paskirstymo, nei sąžiningų konkurencinių sąlygų rinkoje. Rangovai yra priversti prisiimti neprognozuojamus žaliavų kainų svyravimus, kurių negali objektyviai kontroliuoti“, – sako A.Prichodka.

Kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą

Asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo keisti indeksavimo modelį ir atsisakyti fiksuoto šešių mėnesių laukimo termino. Siūloma, kad kainų perskaičiavimas būtų galimas bet kuriuo metu, kai kainų indeksas pasikeičia 4 proc. ar daugiau, lyginant su pasiūlymo pateikimo mėnesiu.

Taip pat siūloma nustatyti aiškų terminą, pagal kurį šalys per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo privalėtų susitarti dėl kainos perskaičiavimo.

„Mūsų vertinimu, toks modelis geriau atspindėtų realius rinkos pokyčius ir leistų užtikrinti stabilesnį strateginių kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą. Be to, korekcijos būtų naudingos ir valstybei, nes jos leistų sumažinti projektų vėlavimų bei ginčų riziką. Tai ypač aktualu, kai kalbame apie šalies gynybos poreikius, nes gera kelių būklė yra kritiškai svarbi užtikrinant tinkamą karinį mobilumą“, – priduria Š.Frolenko.

„Lietuvos keliai“ taip pat kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) su prašymu įvertinti, ar dėl dabartinės situacijos rinkoje perkančiosios organizacijos gali keisti viešojo pirkimo sutarčių indeksavimo tvarką ir kainą.

„Asociacija siekia atkreipti VPT dėmesį į susidariusią išskirtinę situaciją kelių statybos ir remonto darbų sektoriuje, kai dėl karo Irane ir jo sukeltų naftos rinkos svyravimų reikšmingai padidėjo kelių darbams būtinų žaliavų, medžiagų, asfalto gamybos, transportavimo bei darbų vykdymo sąnaudos“, – teigiama rašte.

Pažymima, kad praktikoje susiklostė situacija, kai po pasiūlymų pateikimo ir sutarčių sudarymo pagrindinių kelių statybai būtinų resursų kainos padidėjo tiek, kad tai turėjo esminę įtaką rangovų vykdomų darbų kainai ir sutarčių ekonominei pusiausvyrai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą