Tie, kurie tikisi, pavyzdžiui, privilegijos važinėti viešojo transporto juosta, gali toliau nebeskaityti – savaime įsikraunantys hibridiniai modeliai perkami dėl galimybės sutaupyti degalų, nes jokios lengvatos ar papildomos naudos jiems negalioja.
Šie automobiliai džiugina mažomis degalų sąnaudomis, bent jau važinėjant mieste ir ne greitkeliuose, tad geriausiai tinka tiems, kurie neturi kur įkrauti „Plug-in“ tipo hibridų, daugiausiai važinėja mieste, tad jiems tikrai nereikia dyzelinių modelių.
Žinoma, kaip visada ketinome išbandyti panašių komplektacijų automobilius su priekinių ratų pavara. Tačiau šiais visuotinio tiekimo sutrikimo laikais gauti tai, ko nori, nėra taip lengva. Tad nors testui ir norėjome pasirinkti atnaujintą 2023 metų RAV4 su patobulinta multimedijos sistema, deja, tokio japoniško automobilio varianto pardavėjas dar neturėjo.
Be to, mums tekęs priekinių ratų pavarą turintis „Toyota“ buvo vidutinės komplektacijos su mechaniškai reguliuojamomis medžiaga aptrauktomis sėdynėmis, o bandomasis „Kia“ – maksimalios „GT Line“ komplektacijos (elektra valdomos odinės sėdynės su juosmens prilaikymu) ir visų ratų pavara.
Taigi testui parinkti vienodus automobilius būtų užėmę per daug laiko, o tai ir nelabai svarbu, nes mes labiau norėjome palyginti hibridines pavaras.
Tiek „Toyota“, tiek „Kia“ gamintojas renkasi visiškai skirtingas technologijas. Japoniškas automobilis iš esmės yra į SUV kėbulą įvilktas trečios kartos „Prius“. Jo pavaros pagrindą sudaro atmosferinis didelio 2,5 l darbinio tūrio, bet taupus Atkinsono ciklu veikiantis motoras (įpurškimas į kolektorių, aukšta kompresija), patentuota pavarų sistema, kuri naudojama bei nuolatos tobulinama jau 25 metus ir derinama su elektriniu varikliu. O štai „Kia“ sistema remiasi mažu 1,6 l turbininiu tiesioginio įpurškimo motoru ir šešių pakopų automatine transmisija, kurios viduje yra elektrinis motoras.
Penktos kartos RAV4, gaminamas nuo 2019 metų, atrodo konservatyviai ne tik iš išorės – konservatyvumu dvelkia ir jo salonas: siauri statramsčiai (išskyrus galinius), prietaisų skydelis su mechaninėmis rodyklėmis (bus pakeistas skaitmeniniu atnaujinimo metu), mažas multimedijos ekranas, daug fizinių mygtukų, tad naudotis nustatymais patogu.
„Kia“ pristato naujus drąsaus dizaino automobilius su dvigubu ryškių spalvų ekranu, tiesa, esančiu per toli nuo vairuotojo. Tad pirmiausia reikia pasigilinti ir jame nustatyti visas norimas funkcijas. Ir jums visada yra reikalingas internetas, kitaip nuolatos matysite užrašą: „Prieiga prie serverio šiuo metu negalima.“
Pamirškite tas dienas, kai „Sportage“ turėjo didelę prošvaisą, kuri leisdavo drąsiai sukti į bekelę – su tik 160 mm siekiančia prošvaisa miške tikrai nesijausite užtikrintai. „Toyota“ prošvaisa yra šiek tiek didesnė ir siekia 185 milimetrus.
Įsėdęs į vidų įvertini Slovakijoje esančioje gamykloje surinkto „Kia“ kokybę. Jo durelių apdaila geresnė nei „Toyota“, taip pat RAV4 atrodo pasenęs ir su minkštomis medžiaga aptrauktomis sėdynėmis, nepaisant to, japonas džiugina geriau apgalvotomis detalėmis.
