„Čia labai operatyviai veiksmas vyksta. Jie greitai pamato. Suprato, kas čia vyksta“, – teigė vežėjų bendrovės TOKS vadovas Arūnas Indrašius.
Sistema čia elementari ir veikianti ne pirmus metus. Autobusų tvarkaraščiai yra prieinami kiekvienam. „Šauklio“ darbas – prieš kiekvieną populiaresnį maršrutą stovėti prie įėjimo į autobusų stotį ir „prisišaukti“ keletą žmonių, susigundžiusių mažesne važiavimo kaina.
Problema – sena ir įsišaknijusi
Pasak TOKS vadovo, ši problema – nenauja ir egzistuojanti praktiškai nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
„Nelegalūs vežėjai – sena problema, su kuria mes susiduriame 15 metų. Nors ji egzistavo ir anksčiau, pastaruosius 15 metų pasireiškia gan aktyviai“, – prisiminė jis.
Direktoriaus teigimu, anksčiau nelegalūs vežėjai žmones gabendavo didesniais mastais, naudodavo iki 17 vietų turinčius autobusus, o šiandien persiorganizuoja į mažesnius mikroautobusus, turinčius iki 9 vietų.
„Šauklių“ veikimo vieta – didžiųjų miestų autobusų stočių apylinkės. Ten, kur sukurta visa keleivius viliojanti infrastruktūra ir jų srautas yra didžiausias. Neretai „šauklių“ mikroautobusai iš stoties pajuda minute anksčiau nei reguliariu maršrutu važiuojantis keleivinis autobusas ir iš tarpinių stotelių tarp dviejų miestų susirenka dalį keleivių. Tai, pasak A. Indrašiaus, didelė problema, nes taip yra nuviliojama 10–15 proc. keleivių, o pasitikintys nelegaliais vežėjais kartais stipriai nusvyla nagus.
„Jie kartais iš stoties išvažiuoja pustuščiais mikroautobusais ir tikisi surinkti keleivius tarpinėse stotelėse. Jeigu jų nebesurenka, sako jau įlipusiems „darykit, ką norit“ ir palieka juos „ant ledo“, – kalbėjo A. Indrašius.
Keleivių vežėjų įmonės vadovas nesunkiai išvardijo pagrindinius skirtumus tarp legalių ir nelegalių vežėjų: pirmuoju atveju keleiviai yra apdrausti, vežėjai atsako už saugų ir laiku, pagal išankstinį grafiką, nuvežtą keleivį. Antruoju atveju avarijos metu atsakingų žmonių nėra, kelionės trukmė nežinoma, tačiau keleivis sutaupo keletą eurų – „šaukliai“ dirba nelegaliai ir nemoka mokesčių, tad veža 20–30 proc. pigiau nei legaliai dirbančios įmonės.
Prioritetas – pelnas
Kiekviena įmonė dirba tam, kad būtų pelninga, tačiau „šauklių verslas“ turi dar vieną ypatybę – jie atsisako daugumos reguliarių maršrutų ir keleivius veža tik pačiais populiariausiais. A. Indrašius teigė, kad „šaukliai“ labai retai dirba žiemą ar nepopuliariu metu.
„Yra nustatyta, kada turime išvykti, o kada atvykti, ir nesvarbu, ar vasarą karšta, ar žiemą šalta – vis tiek turime važiuoti. Nelegaliai dirbantys pasiima tik pelningiausius maršrutus, kada yra didžiausi srautai. Jie kviečia prieš 7 valandą keleivius ir nuvilioja nuo mūsų. Keleiviai sustatyti kur nors kampe prie autobusų stoties, lūkuriuoja, kol bus įlaipinti į mikroautobusą, tačiau jų kelionė gali bet kada baigtis“, – kalbėjo TOKS direktorius.
Biznis jiems sekasi – mokesčių nemoka, atsakomybės jokios. Jeigu būtų blogai, nė vieno čia nebūtų
Jis prisiminė, kad anksčiau suskaičiavo, jog Vilniaus autobusų stotyje darbuojasi apie 100 mikroautobusų – į visus juos kviečia „šaukliai“. Įmonė netgi samdo apsaugos tarnybą, kurios darbuotojai vaiko „šauklius“ iš autobusų stoties patalpų – ji kainuoja 60 tūkst. eurų kasmet.
A. Indrašiaus teigimu, vasaromis nelegalūs vežėjai keleivius renka ir prie Spaudos rūmų, „Pasidaryk pats“ bei „Panoramos“ prekybos centrų. Internetu vežėjai surenka žmonių grupes, pasiūlo jiems mažesnę kelionės kainą, ir važiuoja.
TOKS vadovas sakė, kad ši problema aktualiausia Vilniuje, tačiau egzistuoja ir kituose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje ar Panevėžyje. Netgi Rygoje prie autobusų stoties durų stoviniuoja latviški „šaukliai“.
„Biznis jiems sekasi – mokesčių nemoka, atsakomybės jokios. Jeigu būtų blogai, nė vieno čia nebūtų. O yra juk ne tik vairuotojai, bet ir stebėtojai, kurie įspėja apie žurnalistus ar patikrinimus, bei žmonių surinkėjai“, – nelegalaus „verslo“ niuansus pasakojo A. Indrašius.
Baudos negąsdina – nedidelės
Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI), atliekanti keleivinio transporto pervežimo įmonių licencijavimą, atlieka patikrinimus, kurių metu nelegalūs vežėjai gauna administracines nuobaudas, tačiau nuo tolimesnės veiklos tai jų nestabdo – baudos už pažeidimus nėra didelės. Priklausomai nuo padaryto pažeidimo, bauda gali svyruoti nuo 72 iki 289 eurų.
Per pirmąjį šių metų pusmetį VKTI už neteisėtą keleivių vežimą surašė 23 administracinių teisės pažeidimų protokolus bei paskyrė 1 404 Eur baudų. Tačiau jie nėra labai efektyvūs – „šauklių“ veikla nuo to nukenčia minimaliai.
„Lengvųjų transporto priemonių veikla yra nelicencijuojama, vežant keleivius neteisėtai gautos pajamos neapmokestinamos, todėl ir pervežimų mastas nemažėja“, – teigiama VKTI atsiųstame komentare.
Inspekcijos atstovai teigia, kad ne kartą kreipėsi į vežėjus siūlydami autobusų stotyse ir jų prieigose įrengti atitinkamus stendus su informacija apie rizikas važiuojant su neteisėtą veiklą vykdančiu fiziniu asmeniu, skelbti analogišką informaciją per autobusų stočių garsinės informacijos sistemas ar suaktyvinti samdomos apsaugos darbuotojų veiklą.
Keleivių pervežimo įmonės TOKS direktoriaus A. Indrašiaus teigimu, dalis šių dalykų daroma, tačiau pats efektyviausias būdas „šaukliams“ sustabdyti yra dažnesni reidai didesnis pričiuptų nelegalių vežėjų skaičius.
Tokius patikrinimus daro ne tik VKTI, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Vilniaus apskrities VMI kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis sakė, kad 2014-aisiais inspekcija atliko 108 vežėjų operatyvinius patikrinimus. Jų metu nustatyti pažeidimai – nelegalus darbas ir pajamų neapskaitymas.
„Po šių patikrinimų papildomai priskaičiuota sumokėti daugiau nei 450 tūkst. eurų“, – atskleidė M. Žemgulis.
2015-aisiais buvo atlikti 56 analogiški patikrinimai, po jų šia veikla besiverčiantys asmenys papildomai deklaravo daugiau nei 10 tūkst. eurų.
M. Žemgulis šioje situacijoje įžvelgė teigiamų tendencijų – pasak jo, keleivių vežimo sektoriuje deklaruotos įmonių pajamos ir mokesčiai auga.
