Pirma 2013-ųjų pusmetį tokių atvejų buvo užfiksuota 12: trys laukiniai gyvūnai išbėgo į automagistralę Vilnius–Panevėžys, trys – kelyje Kaunas–Daugpilis, du atvejai užfiksuoti kelyje Ukmergė–Molėtai. Taip pat susidūrimai su gyvūnais užfiksuoti keliuose Ukmergė–Patronys–Pagiriai, Ukmergė–Raguva–Nemėžis, Radiškis–Anykščiai–Rokiškis, Kėdainiai–Šėta–Ukmergė.
Į Vilniaus gatves miško gyvūnų išbėga kiekvieną savaitę
Vilniuje sužalotais arba žuvusiais gyvūnais pasirūpina įmonės UAB „Grinda“ Vilniaus miesto avarinė dispečerinė tarnyba. Telefonu atsiliepęs dispečerinės tarnybos darbuotojas pasakojo, jog Vilniaus miesto gatvėse per savaitę žūsta bent vienas miško gyvūnas: „Taip nutinka kiekvieną savaitę. Dažniausiai keliuose pasitaiko stirnos, taip pat lapės, nukentėjo ir keletas šernų“.
Rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje jauni žvėrys pradeda klajoti.
Ar mieste yra vietų, kur tokių nelaimių pasitaiko dažniau? Labiau reikėtų saugotis Ukmergės pl., Geležinio vilko g. ar Molėtų pl., taip pat miesto pakraščių.
Saugotis reikia visur ir visada
Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius 15min.lt teigė, kad vairuotojai visada privalo išlikti budrūs: „Kaip ir kada gyvūnas išbėgs į kelią, prognozuoti neįmanoma, kažkokias tendencijas išskirti sunku. Galbūt vasarą tokių atvejų pasitaiko mažiau, nes žvėrys turi jauniklių, tačiau rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje jauni žvėrys pradeda klajoti.“
Saugotis patartina ne tik rudenį, bet ir pavasarį, kai didesniuose miestų ir priemiesčių plotuose pradeda tirpti sniegas. „Kai laukuose ištirpsta sniegas, laukiniai gyvūnai juose ieško maisto, tad tikimybė, kad keletas jų pasitaikys kelyje, tikrai yra“, – sakė pašnekovas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į miestuose gyvenančių žmonių, netikėtai susiduriančių su iš miško atklydusiais gyvūnais, elgesį.
Pasak S.Paltanavičiaus, migruojantys ar maisto ieškantys gyvūnai susitikimo su žmonėmis išvengti gali ne visada: „Gyvūnai atklysta į parkus ieškodami maisto, migruodami į greta esančius miškus. O žmonės kelia triukšmą, gąsdina žveris garsiniais automobilio signalais, atsiranda ir tokių, kurie bando miško žvėris persekioti, kartais bando užpjudyti šunimis. Kai taip nutinka, gyvūnai pameta galvas, pamiršta savo migracijos kelius ir tampa neprognozuojami.“
Žvėrys Lietuvoje atklysta į visus miestus. Anot S.Paltanavičiaus, taip yra todėl, kad Lietuva neturi labai didelių didmiesčių, be to, juos supa daug miškų: „Pavyzdžiui, Klaipėdoje kasmet problemų sukelia atklystantys briedžiai, Kaune pasitaiko stirnų. Laukiniai miško gyvūnai atklysta net į Panevėžį, kuris yra pakankamai toli nuo miškų.“
Už įspėjamuosius ženklus keliuose atsakingos miškų urėdijos
Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eduardas Garbovskis teigė, kad įspėjamieji ženklai apie žvėris keliuose statomi tuomet, kai miškų uredijos suteikia informaciją apie galimą pavojų.
„Visi įspėjamieji ženklai įrengti šalia miškų, kuriuose pastebimi žvėrys. Šiuos ženklus statome pagal miško urėdijų informaciją, pačių gyvūnų migracijos duomenis. Pavyzdžiui, juos esame įrengę Ukmergės gatvėje ties Tarande, Nemenčinės pl. ir kitose vietose“, – sakė E.Garbovskis.
Šiuo metu Vilniuje tokių įspėjamųjų ženklų yra apie 20.
