„Ironizuojama, kad žiema visada užklumpa netikėtai. Remdamiesi savo patirtimi galime patvirtinti, kad pirmųjų žiemos išpuolių aukomis dažniausiai tampa savo automobilių žiemai dar nespėję paruošti vairuotojai,“ – sako draudimo bendrovės „If“ transporto žalų departamento vadovas Ernest Goliančik.
Pagal kelių eismo taisykles pasikeisti automobilių padangas į žiemines privalu iki lapkričio 1 d., tačiau neretai gerokai anksčiau iškrenta sniegas ar susidaro plikledis. Anot klimatologės Audronės Galvonaitės, anksčiausiai pirmas sniegas Lietuvoje buvo iškritęs rugsėjo 28 dieną 1972 metais, 2002–aisiais snigo spalio 7 dieną, o 1992 – aisiais žiemiški orai vyravo visą spalio mėnesį.
„Jeigu padangos nėra dygliuotos, tikrai nevertėtų laukti lapkričio 1 d., kai važinėti žieminėmis padangomis tampa privaloma. Deja, kaip rodo mūsų praktika, dar lapkričio pirmąją didelė dalis vairuotojų nebūna paruošę savo automobilių žiemai, o tokiu metu ir klimatinės, ir eismo sąlygos dėl plikšalų ar šlapdribų jau būna labai nepastovios ir dažnai pavojingos,”– sakė Kelių policijos valdybos vyresnioji specialistė Aistė Dijokaitė.
Pasak specialistės, pasikeisti vasarines padangas į žiemines reiktų, kai vidutinė paros temperatūra nukrenta iki 7 laipsnių šilumos.
„Šiuo metu vyrauja gana šalti orai. Jeigu ši tendencija nepasikeis, pirmasis sniegas gali užklupti bet kada, o pirmojo sniego nuostoliai būna dideli – kyla daug eismo įvykių, nuo sniego svorio lūžta nespėję lapų nusimesti medžiai,“ – sakė klimatologė A.Galvonaitė.
Jos teigimu, dar pavojingesnė situacija susiklosto, jei pirmas sniegas iškrenta tamsiu paros metu. Tokia situacija tampa tikru išbandymu vairuotojams.
„Be žieminių padangų reikėtų pasirūpinti ir kitais paprastais, tačiau saugumą kelyje lemiančiais dalykais: patikrinti, ar gerai veikia visi žibintai, pasikeisti langų apiplovimo skystį į žieminį, pasirūpinti ledo gramdikliu stiklams valyti,“ – pataria draudimo specialistai.
