Eismo saugumo situacija Lietuvoje gerėja, o Vilniuje – blogėja
Per paskutinius tris metus Vilniuje įskaitinių eismo įvykių, pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenis, padaugėjo net 34 proc., žuvusiųjų skaičius padidėjo 19 proc., o sužeistųjų – 31 proc. Kai tuo tarpu visoje Lietuvoje avaringumo rodikliai mažėjo.
2012-aisiais Vilniaus mieste įvyko 617 avarijų, kuriose sužeistas 681 žmogus, o 25 žuvo. Prieš du metus situacija buvo kita – 2010-aisiais mieste įvyko 462 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 21 žmogus, o sužeisti buvo 520.
Bendra Lietuvos statistika byloja priešingai. 2012-aisiais šalyje įvyko 3173 avarijos, kurių metu buvo sužeisti 3712 žmonių ir 301 žuvo. Lyginant su 2010-aisiais, statistika gerėja – tais metais Lietuvos keliuose buvo užfiksuota 3530 eismo įvykių, kuriuose buvo sužeista 4320 žmonių. Tiesa, žuvusiųjų skaičius čia negerėja – 2010 metais avarijose žuvo 299 žmonės, dviem mažiau nei 2012-ais.
Eismo įvykių statistika Lietuvoje:
| Metai | Eismo įvykiai | Sužeistieji | Žuvę |
|---|---|---|---|
| 2010 | 3530 | 4230 | 299 |
| 2011 | 3266 | 3919 | 296 |
| 2012 | 3173 | 3712 | 301 |
Eismo įvykių statistika Vilniaus mieste:
| Metai | Eismo įvykiai | Sužeistieji | Žuvę |
|---|---|---|---|
| 2010 | 462 | 520 | 21 |
| 2011 | 580 | 649 | 24 |
| 2012 | 617 | 681 | 25 |
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys.
Vilniuje eismo įvykių žala per metus 200 mln. Lt
Kiekviena eismo nelaimė atneša daug žalos. Žala gali būti nemateriali (pvz., žmonių skausmas dėl netekties) ir materiali (gydymo išlaidos, turto sugadinimas, pajamų netekimas žuvus šeimos nariui ir t.t.). Visgi pasaulyje nėra vieningo požiūrio kaip vertinti eismo įvykių nuostolius. Dėl šios priežasties kiekviena šalis kuria atskiras nuostolių vertinimo metodikas.
Lietuvoje yra sukurta ir oficialiai taikoma žalos apskaičiavimo metodika. Pagal ją eismo įvykyje žuvus žmogui patiriama apie 2 mln. Lt žala. Žala dėl avarijoje sužeisto žmogaus yra vertinama apie 0,2 mln. Lt. Techninių eismo įvykių (t.y. kuomet nenukenčia žmonės) žalos dydis yra apie 5 tūkst. Lt.
Pritaikius aukščiau pateiktus koeficientus nesunku yra apskaičiuoti, kad 2012 metais Vilniaus mieste įvykusių eismo įvykių nuostoliai yra apie 200 mln. Lt. Šis skaičius parodo avaringumo problemos išraišką pinigais.
Daugiausiai nuostolių (40 proc., arba apie 80 mln. Lt) patiriama dėl eismo įvykių su pėsčiaisiais. Vien 2012 metais Vilniuje nukentėjo apie 500 pėsčiųjų. 300 pėsčiųjų patys buvo kalti dėl eismo įvykio, o 200 laikėsi eismo taisyklių (t.y. buvo pertrenkti perėjose, šaligatviuose).
Nulis žuvusiųjų
Nulinis mirtingumas keliuose – tokį ilgalaikį tikslą yra išsikėlę dauguma Vakarų Europos valstybių. Siekiant šio tikslo, sudaromos ilgalaikės avaringumo mažinimo programos: įrengiamas pėsčiųjų perėjų apšvietimas, kuriamos pėsčiųjų zonos bei vietomis koreguojamas automobilių srautas ir jų greitis.
Dažna ir labai efektyvi saugaus eismo priemonė – greičio matuokliai. „ITS Lietuva“ atstovai teigia, kad Vilniaus Ozo g. praėjusio dešimtmečio pradžioje kasmet žūdavo bent po vieną žmogų, tačiau po greičio matuoklio pastatymo avarijų ir sužeistųjų skaičius toje vietoje gerokai sumažėjo, o žuvusių nebeliko.
Nereta priemonė – šviesoforų reguliavimas, kuomet viršijus greitį, automatiškai artimiausiame šviesofore užsidega raudona šviesa. Vilniuje tokia sistema egzistuoja Santariškių gatvėje – viršijus ten leistiną 50 km/h greitį, ties pėsčiųjų perėja prie klininkų esantis šviesoforas pradeda šviesti raudonai.
Keli avaringumo faktai Vilniaus mieste:
- Per 2012 metus Vilniaus mieste buvo sužeistas 681 žmogus, 25 žuvo.
- Nuo 16 iki 19 val. Vilniaus mieste įvyksta net 40 proc. visų nelaimingų eismo įvykių, kuriuose žūna žmonės.
- Penktadieniais paprastai įvyksta daugiau eismo įvykių, kuriuose žūna arba būna sužeisti žmonės.
- Net 16 proc. įskaitinių eismo įvykių kaltininkų 2012 metais buvo neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių medžiagų.
