Tačiau būtent tokie signalai dažnai išduoda prasidedančias automobilio elektros sistemos problemas, kurios ilgainiui gali virsti ne tik didesnėmis išlaidomis, bet ir saugumo rizika kelyje.
Naudotų automobilių prekybos bendrovės „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė sako, kad elektros sistemos gedimai dažnai nuvertinami vien todėl, kad kurį laiką netrukdo naudotis automobiliu.
„Mirksinti lemputė ar kartais neveikiantis jutiklis daugeliui nekelia skubos – kol automobilis važiuoja, gedimas atidedamas. Vis dėlto elektros sistema nėra tik komforto dalis. Nuo jos priklauso žibintai, stabdžių šviesos, posūkiai – tai, kas tiesiogiai susiję su saugumu.
Dažniausiai vairuotojai sureaguoja per vėlai – prieš techninę apžiūrą arba jau sutemus, kai gedimai tampa akivaizdūs, o smulkūs nesklandumai spėja peraugti į didesnius“, – sako U. Debeikienė.
Gedimai, kurie prasideda tyliai
Viena dažniausių problemų – prastėjantys kontaktai, kurie iš pradžių pasireiškia vos pastebimai. Kita dažna bėda – į žibintus ar jungtis patenkanti drėgmė, po žiemos sukelianti koroziją, neveikiantį apšvietimą ar trumpuosius jungimus.
„Dar vienas nepastebimas signalas – dažnai perdeganti ta pati lemputė. Tai gali rodyti ne pačios lemputės kokybę, o įtampos svyravimus ar elektros grandinės gedimus. Galiausiai, silpstantis akumuliatorius ar įkrovimo sistemos sutrikimai. Automobilis dar kuriasi, tačiau atsiranda nereguliarūs elektronikos trikdžiai – nuo prietaisų skydelio klaidų iki neveikiančių pagalbinių sistemų. Šie požymiai iš pradžių atrodo smulkūs, tačiau jų ignoravimas dažnai baigiasi rimtesniais gedimais ir didesnėmis išlaidomis“, – pažymi U. Debeikienė.
Ženklai, kurių nereikėtų nurašyti
Elektros sistemos nesklandumai dažnai išryškėja kasdienėse situacijose: ryte vedant automobilį, važiuojant tamsiu paros metu ar stebint prietaisų skydelį. Įtarimų turėtų kelti silpnesnė ar mirksinti šviesa, netikėtai atsirandančios ir vėl dingstančios klaidų lemputės bei nepastovūs rodmenys.
„Dar vienas ženklas – sunkesnis variklio užvedimas. Jei automobilis kuriasi vangiau nei įprastai, gali būti, kad silpsta akumuliatorius arba sutrikusi įkrovimo sistema. Aišku, pasitaiko ir smulkesnių signalų – kartais neveikiantys langų pakėlėjai, centrinis užraktas ar multimedija. Nors tai atrodo tik komforto problemos, jos dažnai susijusios su bendrais elektros sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, nulankstytais laidais. Tokie požymiai paprastai neatsiranda be priežasties – kuo anksčiau į juos sureaguojama, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtesnių gedimų“, – sako U. Debeikienė.
Kodėl bėdos dažniau išlenda po žiemos
Šaltasis sezonas automobilio elektros sistemai yra vienas sudėtingiausių laikotarpių. Jai kenkia drėgmė, temperatūrų svyravimai, keliuose naudojama druska ir didesnė kasdienė apkrova.
„Šaltis taip pat veikia plastikines detales ir gumines sandarinimo vietas – jos tampa trapesnės, gali skilti ar prarasti sandarumą. Per tokius pažeidimus dar lengviau patenka drėgmė. Galiausiai, žiemą elektros sistema apkraunama labiau nei įprastai. Todėl po žiemos verta atidžiau patikrinti būtent šias vietas – tai padeda išvengti netikėtų gedimų vėliau“, – aiškina ji.
Ką pavasarį verta pasitikrinti pirmiausia
Kad elektros sistemos problemos neužkluptų nei kelyje, nei techninės apžiūros metu, pavasarį verta pradėti nuo paprastos patikros. Pirmiausia reikėtų įvertinti visų žibintų būklę, stabdžių šviesas, posūkius, numerio apšvietimą ir akumuliatorių, ypač jei po žiemos automobilis pradėjo kurtis sunkiau.
„Taip pat naudinga apžiūrėti matomas laidų jungtis po kapotu. Jei matosi oksidacijos, purvo ar drėgmės požymių, tai signalas, kad kontaktai gali būti nepatikimi. Nepamiršti reikėtų ir pagalbinių sistemų – parkavimo jutiklių, kamerų, valytuvų veikimo. Jei jos veikia su trikdžiais, dažnai tai susiję su tais pačiais elektros sistemos niuansais. Jei prietaisų skydelyje buvo atsiradę įspėjimų, jų taip pat nereikėtų ignoruoti. Net jei jie dingo, verta išsiaiškinti priežastį. Tokia paprasta patikra neužima daug laiko, bet leidžia iš anksto pastebėti problemas ir išvengti nemalonių staigmenų kelyje ar techninės apžiūros metu“, – pabrėžia „Longo LT“ paruošimo centro vadovė.
Kodėl techninė apžiūra vis dar tampa šaltu dušu
Elektros įrangos trūkumai techninėje apžiūroje dažniausiai neišlenda netikėtai – jie kaupiasi ilgą laiką. Pasak U. Debeikienės, didžiausia klaida yra spręsti pasekmes, bet neieškoti tikrosios priežasties.
„Techninėje apžiūroje pasirodantys elektros gedimai dažnai nėra atsitiktiniai – jie kaupiasi ir signalizuoja apie bendrą sistemos nusidėvėjimą. Norint tokių problemų išvengti, verta ne tik keisti perdegusias lemputes, bet ir pažiūrėti plačiau – ar gedimas nesikartoja, ar nėra kitų panašių požymių. Jei gedimas kartojasi antrą ar trečią kartą, tai jau signalas, kad reikia ieškoti priežasties, o ne pasekmės. Toks požiūris leidžia išspręsti problemą iš esmės ir išvengti situacijos, kai prieš techninę apžiūrą tenka tvarkyti ne vieną, o kelis susijusius gedimus vienu metu“, – teigia ji.
