Specialistai pabrėžia, kad šios transporto priemonės reikalauja ne tik techninės atsakomybės, bet ir sąmoningo elgesio kelyje.
Traumų augimas šiltuoju sezonu
Pasak „Affidea“ gydytojo ortopedo traumatologo Andriaus Vaitiekaus, šiltuoju metų laiku traumų, susijusių su paspirtukais, skaičius akivaizdžiai išauga.
„Pastaraisiais metais pastebime aiškią tendenciją, šylant orams, kartu su aktyvesniu judumu mieste, padaugėja ir traumų, susijusių su elektriniais paspirtukais. Kiekvieną pavasarį ir vasarą gydymo įstaigose fiksuojamas tokių pacientų srauto augimas“, – teigia gydytojas. Nors, anot jo, visuomenės sąmoningumas pamažu didėja ir vis dažniau galima išvysti šalmus dėvinčius paspirtukininkus, vis dar nemaža dalis žmonių linkę nuvertinti saugumo svarbą.
Tai lemia ir sunkesnių traumų skaičiaus augimą. Gydytojas pažymi, kad vien Vilniuje per sezoną į gydymo įstaigas patenka apie 500–600 pacientų, patyrusių traumas važiuojant paspirtukais ar susidūrus su jais, o maždaug dešimtadalis šių atvejų yra sunkūs.
Tai gali būti sudėtingi kaulų lūžiai, sunkios galvos traumos ar net gyvybei pavojingos būklės, o pavieniais atvejais pasitaiko ir mirtinų nelaimių. Tokia statistika atskleidžia, kad net ir, atrodytų, paprasta transporto priemonė gali kelti rimtą pavojų sveikatai, jei naudojama neatsakingai.
Gydytojas išskiria, kad dažniausiai pasitaikančios traumos yra sumušimai, nubrozdinimai, veido ir galūnių sužalojimai, tačiau didžiausią susirūpinimą kelia sunkios galvos traumos bei rankų, kojų, krūtinės ir dubens kaulų lūžiai.
„Tokie sužalojimai neretai reikalauja chirurginio gydymo ir gali turėti ilgalaikių pasekmių paciento sveikatai bei gyvenimo kokybei“, – pabrėžia jis. Anot specialisto, nelaimių priežastys dažniausiai yra labai paprastos: neatsargumas, apsaugos priemonių nenaudojimas, per didelis greitis, važiavimas apsvaigus ar dėmesio blaškymas naudojantis telefonais bei ausinėmis. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina nepakankamas susitelkimas į eismo sąlygas. Siekiant sumažinti traumų skaičių, gydytojas rekomenduoja atsakingai vertinti savo gebėjimus, rinktis saugų greitį ir visada dėvėti šalmą. „Tai paprastos, tačiau itin veiksmingos priemonės, galinčios padėti išvengti skaudžių pasekmių“, – akcentuoja A. Vaitiekus.
Ličio baterijų keliami pavojai
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad elektroninės mikrojudumo priemonės dėl jose naudojamų ličio jonų baterijų reikalauja itin atsakingo naudojimo. Pasak jo, netinkamas įkrovimas, nekokybiškų ar pažeistų baterijų naudojimas, taip pat jų laikymas netinkamomis sąlygomis gali sukelti rimtų incidentų, įskaitant gaisrus.
Jis pabrėžia, kad gyventojai dažnai neįvertina šių rizikų ir nesilaiko gamintojų nurodymų, pavyzdžiui, krauna įrenginius per ilgai arba palieka juos be priežiūros. L. Ivanauskas taip pat akcentuoja, kad svarbu ne tik tinkamai naudoti paspirtukus kasdien, bet ir atsakingai elgtis su jų komponentais pasibaigus naudojimo laikui.
Pasak jo, senos ar pažeistos baterijos neturėtų būti laikomos namuose ar išmetamos kartu su buitinėmis atliekomis, nes tai didina gaisrų ir aplinkos taršos riziką. Tokios atliekos turi būti perduodamos į specialias surinkimo vietas, kur jos gali būti saugiai sutvarkytos. Anot EPA vadovo, tik atsakingas vartotojų elgesys viso įrenginio gyvavimo ciklo metu gali padėti sumažinti tiek nelaimingų atsitikimų, tiek ir aplinkosauginių problemų mastą.
Baterijas, akumuliatorius ir smulkiąją elektroniką gyventojai gali patogiai priduoti daugelyje kasdienių vietų, tai prekybos centruose, bibliotekose ar kitose viešose erdvėse, kur įrengti specialūs surinkimo konteineriai. Tai paprastas ir greitas būdas atsakingai atsisveikinti su pavojingomis atliekomis bei prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo.
