Sekite 15min GoogleElektromobilis ar dyzelinis automobilis – kuris šiandien yra racionalesnis pasirinkimas? Toks klausimas kyla daugeliui skaitytojų, nepaisant smarkiai išaugusių dyzelino kainų.
Vairavo ne tik elektromobilius: nuo „VW Sharan“ ir BMW 5 iki „Tesla“
Dainius Jakas – vienas iš tų žmonių, į kuriuos dažnai kreipiamasi patarimo renkantis elektromobilį. Tačiau jo patirtis neapsiriboja vien elektra varomomis transporto priemonėmis. Per gyvenimą jis vairavo įvairiausius automobilius – nuo dyzelinio „Volkswagen Sharan“ iki BMW 5 (Slyvos arba Kiaulės), o vėliau persėdo į elektrinį „Nissan Leaf“. Pirmąją „Tesla Model S“ įsigijo 2019 metais.
Šiandien Dainius turi pakankamai patirties, kad galėtų palyginti skirtingas technologijas ne vien pagal gamintojų deklaruojamus duomenis.
Į Ispaniją – ir dyzelinu, ir elektra
Vienas įdomiausių Dainiaus eksperimentų – kelionės į Ispaniją skirtingais automobiliais. Tą patį maršrutą jam teko įveikti ir dyzeliniu „Volkswagen Sharan“, ir elektriniu „Volkswagen ID.7“.
Ar dyzelinis automobilis tokioje kelionėje vis dar turi akivaizdų pranašumą?
„Labai priklauso nuo elektromobilio. Per dešimt metų įkrovimo technologijos pasikeitė kardinaliai. Anksčiau 50 kW įkrovimo galia atrodė labai greita. O dabar, jeigu negauni 150 ar 200 kW įkrovos, jau norisi daugiau“, – aiškina D. Jakas.
Jo teigimu, elektromobilis, galintis įsikrauti 200 kW galia, leidžia gerokai sutrumpinti sustojimus, palyginti su senesniais modeliais.
Kelionėje į Ispaniją su „Volkswagen ID.7“ maždaug 3000 kilometrų atstumui prireikė šešių įprastų ir vieno trumpo įkrovimo sustojimo. Dauguma jų truko apie 40 minučių.
Dainius nesutinka, kad EV įkrovos laikas būtinai yra prarastas...
Tačiau Dainius nesutinka, kad visas šis laikas būtinai yra prarastas.
„Jeigu važiuojate su šeima ir vis tiek stojate pavalgyti, galima susiplanuoti sustojimą ten, kur yra įkrovimo stotelė. Tuomet automobilis laukia jūsų, o ne jūs automobilio“, – sako jis.
Vis dėlto tiems, kurie įpratę vienu prisėdimu nuvažiuoti tūkstantį kilometrų, jo atsakymas paprastas – dyzelinis arba benzininis automobilis.
Kam elektromobilio geriau nepirkti?
Pasak D.Jako, didžioji dalis vairuotojų elektromobiliu galėtų naudotis be didesnių nepatogumų. Tačiau yra profesijų ar žmonių su išskirtiniu gyvenimo būdu, kuriems ši technologija dar ne visada tinkama.
Vienas pavyzdžių – automobilių sporto fotografas, kuris nuo ankstyvo ryto iki vakaro dirba lenktynėse, o joms pasibaigus turi nedelsdamas važiuoti kelis šimtus kilometrų į kitą renginį (tarkime, iš Bikerniekų skuba naktį į Vilnių).
Kitas – vadybininkas, kurio maršrutas nuolat keičiasi. Ryte suplanuota kelionė į Šilutę gali netikėtai virsti išvyka per Šiaulius, Ukmergę ir Kauną.
„Yra tikrai žmonių, kuriems elektromobilis netinka. Jeigu grafikas labai įtemptas ir nuolat keičiasi, įkrovimo planavimas gali tapti problema“, – pripažįsta pašnekovas.
Tačiau žmogui, kuris kasdien važiuoja į darbą, parduotuvę, veža vaikus į mokyklą ir retkarčiais aplanko artimuosius kitame mieste, elektromobilis, jo nuomone, dažniausiai yra visiškai tinkamas.
Didžiausias privalumas – įkrovimas namuose
Dainius pastebi, kad elektromobilių savininkai, turintys galimybę juos krauti namuose, kartais apskritai nežino, kaip veikia viešasis įkrovimo tinklas.
Jis prisimena pažįstamą „Tesla“ savininką, kuris po trejų ar ketverių metų eksploatacijos pirmą kartą susiruošė į tolimesnę kelionę ir paprašė paaiškinti, kaip naudotis greitojo įkrovimo stotele.
Vis dėlto žmogui, neturinčiam galimybės krauti nei namuose, nei darbe, D.Jakas siūlo gerai pagalvoti.
„Jeigu kiekvieną kartą po darbo turi važiuoti į viešą stotelę, tai tampa papildomu darbu. Atvažiuoji, vieta užimta, reikia laukti. Tai nėra patogu“, – sako jis.
Neturinčiam galimybės įkrauti EV nei namuose, nei darbe, D.Jakas siūlo gerai pagalvoti...
Todėl vienas pirmųjų klausimų būsimam elektromobilio pirkėjui turėtų būti ne apie baterijos talpą, o apie kasdienes įkrovimo galimybes.
Ar elektra pigesnė už dyzeliną?
Pokalbio metu palyginome du automobilius: ekonomišką dyzelinį, sunaudojantį 6 litrus degalų 100 kilometrų, ir elektromobilį, kuriam tam pačiam atstumui reikia 20 kWh elektros.
Skaičiuojant pagal orientacines kainas – 2 eurus už litrą dyzelino ir 40 centų už kilovatvalandę viešoje stotelėje – skirtumas gana ryškus.
– Dyzelinis automobilis: 12 Eur/100 km.
– Elektromobilis: 8 Eur/100 km.
Taigi net kraunant viešajame tinkle elektromobilis tokiomis sąlygomis sutaupo apie 4 eurus šimtui kilometrų. Kraunant namuose skirtumas galėtų būti dar didesnis.
Tačiau Dainius primena, kad eksploatacijos sąnaudos – tik viena automobilio išlaikymo dalis. Reikia įvertinti įsigijimo kainą, draudimą, išlaidas techniniam aptarnavimui ir galimas valstybės paskatas.
Kodėl 600 kilometrų kartais virsta 300 km?
Viena dažniausių elektromobilių pirkėjų klaidų – pernelyg didelis pasitikėjimas gamintojo deklaruojamu nuvažiuojamu atstumu.
Dainius Jakas atkreipia dėmesį, kad kai kurie pardavėjai akcentuoja WLTP miesto ciklo rodiklius, nors realiomis sąlygomis, ypač automagistralėje, elektros sąnaudos gali būti gerokai didesnės.
Žiemą situacija dar sudėtingesnė. Elektromobilis naudoja energiją ne tik judėjimui, bet ir salonui bei baterijai šildyti. Tai ypač daug lemia važinėjant trumpais atstumais mieste.
„Kartais realus nuvažiuojamas atstumas gali būti ir du kartus mažesnis, nei deklaruojamas“, – pripažįsta Dainius.
Todėl jis norėtų, kad automobilių pardavėjai pateiktų aiškias lenteles, rodančias tikėtiną nuvažiuojamą atstumą esant skirtingai temperatūrai ir važiavimo greičiui.
Jo nuomone, tai sumažintų pirkėjų nusivylimą, kai žadėtus 600 kilometrų galintis nuvažiuoti elektromobilis realioje kelionėje pareikalauja gerokai ankstesnio sustojimo.
Gal geriau įkraunamas hibridas?
Tiems, kurie dar nesiryžta visiškai atsisakyti degalų bako, D.Jakas siūlo apsvarstyti iš tinklo įkraunamą hibridą.
Jis pats yra vairavęs tokių automobilių, todėl žino ir jų privalumus, ir trūkumus.
„Jeigu tai vienintelis automobilis šeimoje ir dar šiek tiek bijote elektros, įkraunamas hibridas gali būti neblogas sprendimas“, – svarsto jis.
Tačiau hibridas turi ir elektros, ir vidaus degimo variklio sistemas, todėl išlieka sudėtingesnė priežiūra. Dalis elektromobilio eksploatacijos privalumų tokiu atveju prarandama.
Jeigu šeimoje yra du automobiliai, Dainius dažniau rekomenduotų vieną rinktis visiškai elektrinį, o kitą – su vidaus degimo varikliu.
O jeigu biudžetas – tik 15–20 tūkstančių eurų?
Naudotų automobilių rinkoje dilema dar įdomesnė. Už 15–17 tūkstančių eurų galima įsigyti erdvų, gerai įrengtą dyzelinį „Škoda Superb“. Ar už panašią sumą verta ieškoti elektromobilio?
D.Jakas siūlo atkreipti dėmesį į naudotus „Volkswagen ID.3“ ir ID.4, kurių kainos priklauso nuo amžiaus, ridos ir būklės. Taip pat svarbu patikrinti likusią gamintojo garantiją, ypač baterijai.
Jo teigimu, įvertinus mažesnes energijos ir priežiūros išlaidas, elektromobilis ilgainiui gali pasirodyti ekonomiškesnis net už pigiau įsigytą dyzelinį automobilį.
Tačiau galutinis sprendimas priklauso nuo to, kur ir kiek žmogus važinėja.
Svarbiausia, pasak Dainiaus Jako, elektromobilio nereikėtų pirkti nei dėl mados, nei dėl kaimyno pavyzdžio. Prieš priimant sprendimą verta išbandyti pasirinktą modelį savo įprastais maršrutais, patikrinti realias sąnaudas ir įkrovimo galimybes.
Tuomet ir paaiškės, koks automobilis konkrečiam vairuotoju tinka geriau: elektromobilis ar su vidaus degimo varikliu.
