Įjungi degimą. Paspaudi mygtuką, kad atsitrauktų sėdynė – prieš tai vairavęs buvo žemesnis. Įjungi elektrinį sėdynių šildymą bei pasuki raktelį – elektrinis starteris prasuka variklio alkūninį veleną ir šis užsiveda. Atleidi elektroninį rankinį stabdį su elektriniu stiprintuvu, numini elektronikos valdomą akceleratoriaus pedalą, labai lengvai pasuki vairą, tau padeda elektrinis vairo stiprintuvas. Pajudi iš vietos, stebėdamas elektroninį spidometrą, kad neviršytum greičio nustatai elektroninį greičio ribotuvą. Kad neprasisuktų ratai, tave saugo elektroninė traukos kontrolės sistema, kad stabdant jie nesiblokuotų, apsaugo ABS, kad nepaslystum į šoną, saugo elektroninė stabilumo sistema. Kad nepabučiuotum priekyje važiuojančio automobilio užpakalio, tave taip pat saugo elektroninė „City Safety“ sistema.
Užprogramuota navigacijos įranga padeda nuvažiuoti iki kelionės tikslo, o jį pasiekus, automobilį aikštelėje į siaurą tarpą įvairuoja automatinė statymo sistema. Sustojus ir užgesinus variklį, suveikia automatinis rankinis stabdis, o išlipus iš automobilio ir nuėjus kelis metrus, jis automatiškai užsirakina.
Tai – didesnė realybė nei perteklinis Lietuvos biudžetas. Visos išvardintos sistemos jau egzistuoja automobiliuose.
Elektronika dominuoja visose pasaulio srityse, o pamažu perima ir automobilių kontrolę. Tiksliau, jau perėmė viską, išskyrus vairo sukinėjimą. Bet ir tai laikina, žinant „Nissan LEAF“ ir nepilotuojamo „Google“ automobilių sėkmę bei geometrine progresija aukštyn kylančią pažangą.
Saugumas
Elektra yra gerai. Pritarčiau Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) vadovo Jeano Todto teiginiui, kad nuolat mažėjantis eismo įvykių ir nukentėjusių juose žmonių skaičius tiesiogiai susijęs su technologijų pažanga.
Praėjo laikai, kai automobiliuose buvo atrandami dabar normaliais atrodantys dalykai – pavyzdžiui, saugos diržai. Dabar automobilis mechanine prasme (išskyrus saugumą) yra kaip nušlifuotas deimantas – tobulėja daugiausia elektronika.
Neseniai teko pasivažinėti su puikios komplektacijos „Renault Scenic“ – jis atitinka pirmose pastraipose parašytus sakinius. Trumpai tariant, iš viso didelio ir sudėtingo vairavimo proceso likęs tik pedalų „minkymas“ ir vairo sukiojimas. Automobilio raktelį (kortelę) visada nešiojiesi kišenėje – prilietus durų rankenėlę, centrinis užraktas automatiškai atblokuojamas, o nuėjus kelis metrus, jis aktyvuojamas. Įsėdi į vidų, paspaudi vieną mygtuką („Start/Stop“) ir... važiuoji. Viskas!
Sustojus – paspaudi tą patį mygtuką ir eini savo keliais nieko daugiau nedarydamas. Čia tarsi utopinė skalbimo mašina, kuri pati pasiima miltelius, reikiamą minkštiklio kiekį, parenka programą, o po to – rūbus išdžiovina. Vienintelis dalykas, ką reikia padaryti – sudėti rūbus ir paspausti „Start“.
Ko nėra, tas negenda
Kuris iš dabar mieste gyvenančių žmonių sugebėtų užkurti laužą be degtukų ar žiebtuvėlio? Tokių skautų populiacija kasdien mažėja greičiau nei romų per antrą pasaulinį.
Galima būtų pasamprotauti, ką šiuolaikinis miestietis vairuotojas darytų su automobiliu be elektroninių pagalbos sistemų, vairo, stabdžių stiprintuvų, be šildomų galinio stiklo bei veidrodėlių ir su galiniais varomais ratais. Dar, žinoma, su mechanine pavarų dėže.
Pervažiuoti sveikas Gedimino prospektu Vilniuje žiemą turbūt sugebėtų kiekvienas, tačiau daugiau... lažintis nedrįsčiau.
Greitai patys nebemokėsime vairuoti – jau dabar įvairios automobilio sistemos atlieka daug darbų, kuriuos anksčiau reikėdavo daryti vairuotojui. Arba tie darbai yra stipriai palengvinti. Pamenat legendinio F-1 lenktynininko, dukart pasaulio čempiono, Niki Laudos pareiškimą apie šiuolaikinius pirmos formulės bolidus? „Jas sugebėtų vairuoti ir beždžionė“.
Kam gaila, kam ne, tačiau ta srove plaukia ir automobilių gamintojai. Tik retas įsivaizduojame, kaip toli jau esame pažengę šioje srityje. Pavyzdžiui, kai kuriose naujose mašinose net negalima visiškai išjungti stabilumo kontrolės – nors prietaisų skydelyje ryškiai šviečia geltonas „ESP Off“, važiuojant didesniu greičiu automobilis vis tiek daro viską vardan išsitiesinimo. Nesąmonė.
Kad ir kokios protingos būtų sistemos, čia vertėtų prisiminti vieną populiarią frazę lenktynininkų tarpe: „Ko nėra, tas negenda“. Anksčiau ar vėliau automobilyje žemaitiškai užsispirs ir neveiks ESP, dėl aplinkos sąlygų kvailios ABS, o aktyvi greičio palaikymko sistema (sistema, leidžianti išlaikyti pastovų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio) nustos veikti pačiu netinkamiausiu momentu. Pavyzdžiui, priekyje staigiai stabdant vilkikui. Kas tada?
Nauja era
Prarandame sugebėjimus vairuoti. Retas ilgesnės kelionės metu nė karto nekalba telefonu, ko nors nekramsnoja ar negeria kavos. Kas buvo prieš dvidešimt metų? Tada nebuvo mobiliųjų telefonų, o degalinėje buvo galima nusipirkti benzino, bet ne pliušinį meškiną. Žmonės keliaudami turėdavo koncentruotis į vieną dalyką – vairavimą.
Dabar viskas kitaip. Kiek kartų teko pajausti važiavimą mieste „autopilotu“, kai neprisimeni, kaip pervažiavai sankryžą, koks šviesoforo signalas tada tada švietė, jau nebekalbant apie greitį? Neabejoju, taip yra nutikę kiekvienam vairuotojui, skaitančiam šias eilutes.
„Multitasking“ – tai dalykas, su kuriuo puikiai susitvarko kompiuteriai, tačiau žmonės – ne. O ar pastebėjot, kad kuo toliau, tuo labiau „daugiadarbiauti“ tenka ne tik vairuojant automobilius?
Pasikartosiu – einame į erą, kurioje vairavimui vietos nėra. Ir tai galbūt yra gerai saugumo keliuose atžvilgiu. Bet norėtųsi vieno dalyko – kad norintiems vairuoti nebūtų specialiai trukdoma. Užtenka to, kad negali elementaraus mygtuko pagalba atjungti ABS (teorinė išeitis – saugiklio išėmimas, tačiau tada kai kuriuose modeliuose atsijungia ir vairo striprintuvas). Vis dažniau to nebegalima padaryti ir su ESP...
