„Komisija šiandien imasi veiksmų prieš septynias valstybes nares, remdamasi tuo, kad jos neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus“, – rašoma Komisijos pranešime.
Vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas kilo, kai 2015 metų rugsėjį „Volkswagen“ pripažino, kad 11 mln. visame pasaulyje parduotų automobilių įdiegė programinę įrangą, kuri testuojant sumažindavo išmetamo kenksmingo azoto oksido kiekio rodiklį.
Už teisės aktų laikymąsi pirmiausia yra atsakingi automobilių gamintojai, o nacionalinės institucijos visoje Europos Sąjungoje privalo užtikrinti, kad jie tikrai jų laikytųsi
Briuselis, kuris nesiėmė veiksmų prieš „Volkswagen“, dėl to sulaukė aršios kritikos. Tuo tarpu JAV valdžia ne tik atskleidė šias machinacijas, bet ir užsitikrino 16,5 mlrd. JAV dolerių (14,8 mlrd. eurų) kompensaciją iš Vokietijos automobilių gamintojos.
Tačiau Europos Komisijai trūksta įgaliojimų kovoti su „Volkswagen“. Už kasdienį automobilių sektoriaus reguliavimą, įskaitant transporto priemonių tipo patvirtinimą, tebėra atsakingos valstybių narių vyriausybės.
„Už teisės aktų laikymąsi pirmiausia yra atsakingi automobilių gamintojai, o nacionalinės institucijos visoje Europos Sąjungoje privalo užtikrinti, kad jie tikrai jų laikytųsi“, – pareiškė už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir MVĮ atsakinga Komisijos narė Elžbieta Bienkowska.
Vadinamąja Komisijos pažeidimo nagrinėjimo procedūra prasideda ilgas teisinis procesas, per kurį valstybės narės dėl Europos įstatymų pažeidimo gali atsidurti ES teisme.
Be Lietuvos, Komisija nusprendė imtis veiksmų prieš Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Čekiją, Graikiją, Liuksemburgą ir Ispaniją.
Lietuvai, Graikijai ir Čekijai Komisija išsiuntė oficialius pranešimus, nes šios šalys savo nacionalinėje teisėje nenustatė sankcijų, kuriomis automobilių gamintojai būtų atgrasinti nuo įstatymų pažeidimų, sistemų.
Pažeidimų nagrinėjimo procedūros prieš Vokietiją, Liuksemburgą, Ispaniją ir Didžiąją Britaniją pradėtos, nes jos, suteikusios tipo patvirtinimus „Volkswagen“ grupei Europos Sąjungoje, netaikė savo nacionalinių nuostatų dėl sankcijų, nors minėta grupė ir naudojo neteisėtą valdiklių programinę įrangą, rašoma Komisijos pranešime.
Komisija taip pat mano, kad Vokietija ir Didžioji Britanija pažeidė įstatymą, atsisakydamos patenkinti Komisijos prašymą atskleisti visą techninę informaciją, sukauptą per savo teritorijoje atliekamus nacionalinius tyrimus dėl galimų su išmetamu azoto oksidu susijusių pažeidimų „Volkswagen“ grupės ir kitų automobilių gamintojų transporto priemonėse.
Kilus „dyzelgeito“ skandalui, paaiškėjo, kad kai kurių „Volskwagen“ automobilių išmetamas sveikatai žalingo azoto oksido kiekis yra 40 kartų didesnis negu leidžiama ES pagal įstatymus.
