Pirmoji diena – ankstyvas išvykimas iš Lietuvos bei kelionė per visą Lenkiją. Pradedant siaurais ir pilnais vilkikų keliais iki Varšuvos bei prostitučių nusagstytomis pakelėmis, baigiant naujai statoma autostrada nuo šalies sostinės iki Čekijos. Už kelių metų, kai ji bus pastatyta, susisiekimas su šia valstybe bus puikus. Tačiau dabar jis yra tragiškas. Mažiausiai šimtas kilometrų remontuojamo kelio, kur reikia vilktis 50 km/val. paskui visus vilkikus, be galimybės juos aplenkti.
 |
| Tomo Rumino nuotr./„Firminis“ Lenkijos kelio ženklas |
Kita vertus, pravažiavus remontus, atsiveria autostrada, kuria galima nulėkti iki pat Čekijos sienos. Mūsų kelionėje naudojamas apynaujis, 30 tūkst. km pravažiavęs „Hyundai i40“, kad ir kaip kartais jį keiktumėm dėl negalingo variklio, stebina savo ekonomija. Važiuok kaip nori, bet su pilnu baku degalų (70 l) gali lengvai nuvažiuoti 1200 km.
Pirmosios kelionės dienos režimu, kur dominavo autostrados su 140 km/val. arba pastovūs sunkvežimių lenkimai dviejų juostų kelyje, 1,7 l dyzelinis variklis valgė 5,8 l/100 km. Nuostabūs skaičiai. Prognozuojame, kad kelionę per Čekiją, Vokietiją ir atgal per Lenkiją pavyks baigti su mažiau nei trimis degalų bakais. Viso – daugiau nei 3500 km.
Bet apie išankstines prognozes ir jų (ne)pasitvirtinimus – kitus kartus. Pirmieji įspūdžiai – apie naujausią „Hyundai“ gamyklą Nošovico mieste Čekijoje. Jau rytoj, išsamiai ir su nuotraukomis.
 |
| Tomo Rumino nuotr./Lenkijos kelių „darbininkė“ |
