Pirmadienio naktį per Lietuvą buvo vežamas dar vienas didžiagabaritis krovinys.
Milžiniška metalo konstrukcija, atrodė, išlaužys visus šviesą atspindinčius pakelės stulpelius. Dar labiau kvapą gniaužė vaizdas, kaip krovinys lindo po viadukais – vizualiai atrodė, kad šonuose tarp jo ir atramų lieka vos keli sprindžiai, ne ką didesnis buvo ir tarpas tarp krovinio viršaus bei viaduko apačios.
Įspūdingai atrodė ir krovinio palyda: policijos ir apsaugininkų automobiliai važiavo kelių šimtų metrų kolonoje, trim eilėm.
Tačiau apie 1 val. tokį vaizdą automagistralėje tarp Kauno ir Vilniaus išvydusiems vairuotojams, regis, nebuvo itin džiugu, kad teks iki sostinės važiuoti didžiausiu 60 km/val. greičiu, juolab ties viadukais transporto kolona sulėtėdavo iki 5-10 km/val.
Gudriais ir azartiškais save laikantys vairuotojai jau nuo Elektrėnų galėjo kurti planus, kaip greičiau pasiekti kelionės tikslą. Aplenkti krovinį vienu ar kitu kelkraščiu fiziškai nebuvo vietos, o ir policijos mašinos su įjungtais raudonos bei mėlynos spalvos švyturėlis tokį norą atvėsindavo.
Visi artėjo prie Vievio. Ties viaduku atsiskiria kelias į miestelį. Dešinėn nėrė penkios mašinos: du taksi automobiliai, dar dvi lengvosios transporto priemonės bei visą futbolo komandą vežantis autobusiukas.
Scena šiek tiek priminė veiksmo filmą: kol magistralėje ties Vieviu lėtai slinko krovinys, penki ekipažai tiesiog skriejo per miegantį miestelį, tikėdamiesi už jo vėl išlįsti pirmiau, nei kelią užblokuos kolona. Jei nepavyks – teks vėl apie 40 kilometrų slinkti iš paskos arba išnaudoti alternatyvų kelią pro Dūkštas, Sudervę.
Greičiausi „lenktynininkai“ per Vievį, padarydami ir nemažą lanką aplink kapines, regis, lėkė apie 100 km/val. greičiu.
Tačiau net ir lėčiausiai skubėjusiems futbolininkams pavyko už miestelio išnerti į automagistralę prieš pat pirmąjį krovinį lydintį policijos automobilį.
Naftos pramonės įrenginių dalys iš Klaipėdos į Baltarusiją naktimis per visą mūsų šalį ir sostinę gabenamos jau ne pirmą sykį (žr. susijusius straipsnį ir galeriją).
