Įsigaliojus pokyčiams, rinkliavą pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą mokamais magistraliniais ir krašto keliais mokės autobusų bei krovininių transporto priemonių valdytojai, tikimasi surinkti per 110 mln. eurų, tačiau pažymima, kad mokesčiai bus vieni mažiausių Europoje.
„Daugelį metų kelių sektoriaus atstovai akcentavo, kad kelių naudotojo mokesčiai turi būti tiesiogiai susieti su realiu naudojimusi infrastruktūra. Naujoji sistema būtent tai ir užtikrins – daugiau važiuojantys ir didesnę apkrovą keliams sukeliantys transporto priemonių valdytojai mokės proporcingai daugiau, o mažiau besinaudojantys mokamais keliais nebus nepagrįstai apkraunami“, – teigia Š.Frolenko.
Didės finansavimas kelių priežiūrai
Prognozuojama, kad įdiegus naująją sistemą ir sustiprinus kontrolės mechanizmus, jau kitąmet kelių infrastruktūros gerinimui bus surenkama apie 110 mln. eurų, pusantro karto daugiau nei iki šiol. Pasak asociacijos vadovo, tai reikšmingas augimas, palyginti su šiuo metu iš vinječių surenkamomis lėšomis, ir impulsas spartesniam kelių atnaujinimui.
Per „Via Toll“ sistemą surinktos lėšos papildys Valstybinį kelių fondą, iš kurio finansuojami valstybinės reikšmės kelių remonto, rekonstrukcijos bei tiltų tvarkymo projektai.
„Kokybiški keliai mažina transportavimo kaštus, didina logistikos efektyvumą, taip pat prisideda prie saugesnių kelionių visiems eismo dalyviams. Iš atnaujinto kelių mokesčio surenkamos lėšos bus tvarus ir prognozuojamas finansavimo šaltinis, leisiantis modernizuoti daugiau nusidėvėjusios automobilių kelių infrastruktūros šalyje“, – pažymi Š.Frolenko.
Sąžiningas rinkliavos paskirstymas
Pagal šiuo metu tvirtinti parengtą įkainių projektą, apmokestinimas būtų diferencijuojamas pagal transporto priemonės klasę, taršos lygį ir nuvažiuotą atstumą.
EURO V standartus atitinkančių autobusų (iki 5 t) ir lengvųjų krovininių automobilių (iki 3,5 t) vairuotojams bus taikomas 3,6 ct už km tarifas, kuris didesniems autobusams (virš 5 t), priklausomai nuo ašių skaičiaus, kils iki 7-7,3 ct už km.
Vidutinio svorio sunkvežimiams (nuo 3,5 t iki 12 t) rinkliava sieks nuo 7,6 iki 8,5 ct už km. Sunkiasvorių vilkikų (virš 12 t) kategorijoje įkainiai numatomi didžiausi ir, priklausomai nuo važiuoklės konfigūracijos, svyruos nuo 13,2 ct už km iki 14,1 ct už km.
„Nors apskaičiuoti tarifai yra vieni žemiausių ES, ypač lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, kuriose jau taikomi aukštesni kilometražo pagrindu apskaičiuojami tarifai, svarbu, kad naujoji sistema numato diferencijuotą požiūrį į skirtingas transporto priemones ir užtikrina teisingumą visų sąžiningų kelių naudotojų atžvilgiu“, – priduria asociacijos vadovas.
Vis dėlto mažesnis kelių mokestis, planuojama, bus taikomas transportui, gabenančiam pirminę žemės ūkio produkciją (pieną, grūdus ir kt.), pašarus, maisto ir ne maisto gamybai skirtas žaliavas. Tokia pati lengvata numatyta ir ekologiškoms transporto priemonėms, varomoms elektra, vandenilio dujomis arba biometanu.
„Lengvatos gali būti svarbi paskata investuoti į modernesnį ir mažiau taršų transportą, tačiau jos neturėtų tapti nuolatine išimtimi. Ilgainiui kelių finansavimo sistema turėtų būti grindžiama universaliu principu – už naudojimąsi infrastruktūra moka visi jos naudotojai, nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus“, – pažymi Š.Frolenko.
Naudą pajus ir verslas
Anot jo, naujoji tvarka sumažins administracinę naštą verslui ir leis efektyviau planuoti veiklą, nes mokestis bus apskaičiuojamas automatiškai, o atsiskaitymui bus galima naudoti įvairius skaitmeninius sprendimus. Tai taip pat prisidės prie efektyvesnio rinkliavos surinkimo.
„Iki šiol dėl ribotų kontrolės galimybių dalis pažeidėjų išvengdavo atsakomybės, o tai sudarydavo nevienodas konkurencines sąlygas sąžiningai veikiančioms įmonėms. Tikimės, kad naujoji sistema bus diegiama sklandžiai“, – pažymi asociacijos vadovas.
Š.Frolenko priduria, kad nuo 2030 m. apmokestinimas pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taps privalomas visose ES valstybėse, todėl ankstyvas pasirengimas dabar leis išvengti skubotų sprendimų ateityje.
„Via Toll“ sistemą diegia tarptautinė bendrovė „Kapsch TrafficCom“, kurios sistemos, Susisiekimo ministerijos duomenimis, veikia daugelyje valstybių, įskaitant Austriją, Šveicariją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Bulgariją ir Skandinavijos šalis.
