„Tikrai nebus (automobilių taršos mokesčio – BNS), aš tam griežtai nepritariu“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė J.Taminskas.
Ministras pabrėžė, kad pirmiausia reikia didinti Lietuvos gyventojų pajamas, jog jie galėtų įsigyti netaršius automobilius.
„Kalbėti apie priemones, kokias turi Lietuva taikyti ir įvesti taršos mokesčius automobiliams, lengva yra iš Briuselio atsisėdus ir pasakoti, kaip čia jūs turite tvarkytis. Pirmiausia reikia didinti žmonių pajamas, sutvarkyti kelių infrastruktūrą ir sudaryti sąlygas žmonėms įsigyti geresnį, naujesnį automobilį, o ne atimti tai, ką jis turi. (...) Reikia viską vertinti labai žmogiškai, ūkiškai, o ne bandyti iš palubinsko nuleisti“, – aiškino J.Taminskas.
-
Eugenijus Sabutis nepritaria idėjai liberalizuoti automobilių techninę apžiūrą
-
Siūloma mažinti greitį automagistralėse: ar taip sutaupysime degalų?
-
Ministras įvardijo spragas krovininių automobilių apmokestinimo sistemoje
-
Žada skatinti elektrinių transporto priemonių įsigijimą: išskyrė vieną lengvatą
J.Taminskas sako, kad būtina atsižvelgti į Lietuvos regiono gyventojų pajamas, priimant sprendimą dėl automobilių taršos mokesčio.
„Reikia nuvažiuoti į regionus ir pasižiūrėti, koks ten yra automobilių parko amžius, kaip žmonės ten gyvena, kokios yra jų ten pajamos, kiek jiems reikia važiuoti iki mokymo, gydymo įstaigų“, – aiškino jis.
Kaip rašė BNS, Seimas 2022 metais atmetė įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.
Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų buvęs perpus mažesnis, o visa apimtimi būtų pradėjęs galioti 2025 metais.