„Pasitaiko atvejų, kai gyventojai, patys to nežinodami, prisideda prie dokumentų klastojimo ir tampa mokesčių slėpimo schemos dalimi“, – aiškina Judita Stankienė, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė.
Ji pabrėžė, kad naudotų automobilių pardavėjai, teikiantys pirkėjams pasirašyti užsienietiškas pirkimo-pardavimo sutartis, pirmiausia papuls į VMI tyrėjų akiratį. Pastarieji sieks išsiaiškinti, ar sutartyse nurodytos sandoro aplinkybės yra tikros, bei tai, ar automobilių pardavėjai mokesčius apskaičiuoja ir moka tinkamai.
J.Stankienė akcentavo, kad atlikus VMI duomenų bazėse turimos, iš trečiųjų šaltinių gautos, informacijos analizę buvo atrinkta daugiau nei 300 galimai rizikingų mokesčių mokėtojų, su kuriais bus dirbama aktyviausiai.
„Dėmesio sulauks tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, besiverčiantys nuolatine automobilių prekyba“, – sakė pašnekovė.
Schema paprasta
J.Stankienės teigimu, tokias, užsienietiškas susklastotas sutartis pasirašantis naudoto automobilio pirkėjas netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.
„Veikimo principas labai paprastas: sutartis surašoma taip, tarsi pirkėjas buvo išvykęs į užsienį ir esą įsigijo automobilį tiesiogiai iš kitos šalies piliečio. Lietuvoje veikiančiam automobilio perpardavėjui tai naudinga, mat jis nėra susijęs su parduota transporto priemone, nuslepia už automobilį gautus pinigus ir nesumoka mokesčių“, – kalbėjo specialistė.
Ji akcentavo, kad dažniausiai „kauferiais“ vadinamos sutartys sudaromos prieš pat automobilio registracijos procedūrą, nurodant fiktyvią sutarties sudarymo vietą ir datą. Skubėdami pasirašyti dokumentus, pirkėjai į šias detales dėmesio neatkreipia, o sutartį vietoje užsienio šalies piliečio neretai pasirašo realus mašinos pardavėjas.
„Beje, sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios sąlygos, vertinamos kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia atitinkamą atsakomybę“, – pabrėžė J.Stankienė.
VMI specialistai, vertindami naudotų automobilių, jų detalių pardavimo ir remonto sektorių, pastebi, kad naudotų automobilių verslas susitelkęs Kauno, Marijampolės, Tauragės ir Utenos transporto priemonių prekybos vietose. 2016 m. šis sektorius valstybės biudžetą papildė 304,2 mln. eurų, 2017 m. – 319 mln. eurų suma.
VMI specialistai, kontroliuodami mokesčių mokėtojus, vykdančius su automobilių ir dalių jiems prekyba bei autoremonto paslaugomis susijusią veiklą, 2017 m. atliko apie 700 kontrolės veiksmų. Jų metu už nustatytus pažeidimus surašyta apie 170 administracinių nusižengimų protokolų ir apskaičiuota apie 2 mln. eurų papildomai į biudžetą mokėtinų mokesčių.
