Tokias „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ pataisas Seime užregistravo „aušriečiai“ ir liberalai, jas parėmė keli „valstiečiai“ bei socialdemokratai.
Asociacijos „Transeksta“ atstovas ryšiams su visuomene Renaldas Gabartas sako, kad šie politikai manipuliuoja faktais. Dalis jų skleidžiamos informacijos neatitinka realios situacijos. O pats siūlymas nieko nekeičia. Štai kodėl.
Kuo skiriasi techninė apžiūra Lietuvoje ir Vokietijoje
Projektą įregistravę politikai sako, kad remiasi Vokietijos pavyzdžiu: ten TA galima atlikti sertifikuotuose autoservisuose. Taip, tai tiesa. Tačiau, pasak R.Gabarto, tik neįsigilinus į reikalo esmę, galima teigti, kad reforma pakeistų situaciją. Nes į Vokietijos servisus daryti TA atvyksta akredituoti-sertifikuoti ekspertai. Tokie, kokie dirba Lietuvos TA įmonėse. TA negali atlikti tie patys meistrai, kurie remontuoja automobilius. Tai kur čia būtų kokybinis pokytis?
Ir Lietuvoje yra pavienių atvejų, kai TA ekspertas tikrina automobilius ne TA stotyje. Štai Klaipėdoje logistikos įmonė „Vlantana“ turi patikros liniją į kurią darbuotis atvyksta „Transkonos" (įmonės, atliekančios TA) ekspertai.
Regioninis pasiskirstymas ir užimtumas
Pasak „Transekstos“ atstovo, politikų aiškinamajame rašte tvirtinama, esą „techninės apžiūros centrai Lietuvoje yra suskirstyti regioniniu principu, didmiesčiuose, kur vairuotojų yra daugiau, jie turi vienintelį pasirinkimą – užsiregistruoti ir laukti eilėse į patikros centrus. Nustačius net ir menkiausius neatitikimus, pakartotinei techninės apžiūros paslaugai grįžta apie pusę visų vairuotojų, kurie iš naujo privalo užsiregistruoti ir laukti susidariusiose eilėse“.
R.Gabarto teigimu, tiesa yra ta, kad vairuotojai nėra niekaip apriboti, kurioje iš dešimties viena nuo kitos nepriklausomų techninės apžiūros įmonių visoje Lietuvoje jie turėtų atlikti transporto priemonių patikrą.
Visoms TA įmonėms bendra tik tai, kad jos dirba preciziškai tiksliai laikydamiesi to paties Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo aprašo.
Teiginiai apie ilgas eiles prie TA stočių vartų taip pat nebeatitinka esamos situacijos, nes tik Vilniaus regione išankstinės registracijos patikrai sistema leidžia rezervuoti pačiam vairuotojui patogų laiką maždaug po savaitės, o visuose kituose regionuose – šią procedūrą galima atlikti tą pačią dieną.
Kas atsakys nutikus nelaimei?
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį jog „techninė apžiūra nėra laisvoje rinkoje esanti prekė“, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė. Tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendęs asociacijos „Transeksta“ ir Konkurencijos tarybos ginčą.
Teismas konstatavo, kad „techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje“.
Svarbu ne ekonominiai rodikliai, o saugumas
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 str. apibrėždamas saugaus eismo principus nurodo, kad „eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai“.
To paties įstatymo 6 str. nustato, kad „eismo saugumas užtikrinamas reguliuojant ir kontroliuojant juridinių ir fizinių asmenų veiklą eismo saugumo užtikrinimo srityje“.
Nešališkumą užtikrina funkcijų atskyrimas
Visos 10 techninės apžiūros įmonių yra akredituotos pagal tarptautinį standartą ISO 17020, kaip „A“ tipo kontrolės įstaigos. Šis standartas taikomas kontrolės įstaigoms siekiant gerinti pasitikėjimą kontrolės įstaigų vykdoma veikla ypač dėl nešališkumo nepriklausomumo naudojamos įrangos ir aukšto kompetencijos lygio, aiškina R.Gabartas.
Be to, A tipo negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų – remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių ir pan. – vien tik kontrolę. T.y. tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančias mašinas. TA įmonių kontrolieriai viso labo vykdo valstybės jiems deleguotas funkcijas, automobilių būklę vertina pagal Lietuvos transporto saugos administracijos patvirtintą techninių reikalavimų aprašą ir neturi teisės jo interpretuoti trūkumų „smulkmeniškumo“.
Patys tikrintų savo darbų kokybę?
„Transekstos“ atstovo teigimu, suteikus teisę techninę apžiūrą atlikti servisams neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, nes automobilių remontu besiverčiančios bendrovės iš esmės „tikrintų“ savo pačių darbo kokybę.
Tokiu atveju užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą būtų itin sudėtinga. Juo labiau, kad pačių automobilių servisų darbo kokybės šiuo metu iš esmės niekas nekontroliuoja. Seimo narių siūlomos teisės aktų korekcijos tik sukurtų dar daugiau prielaidų nesąžiningiems verslininkams piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus ar atlikti nebūtinus remonto darbus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus lengviau.
Kas nutiko liberalizavus TA
Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas iš pirmo karto TA kontrolierių „palaiminimą“ gauna bemaž 96 – 98 proc. automobilių (Lietuvoje apie 50-52 proc.). Toks rodiklis reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse yra „be techninių defektų“, kas, akivaizdu, yra netiesa.
R.Gabarto nuomone, tokį aukštą praeinamumo rodiklį gali tik techninės apžiūros kontrolierių netinkamai atliekama techninė apžiūra, virtusi formalumu ir paprasčiausiu TA dokumentų pardavinėjimu.
Kaip baudžia už klaidas
R.Gabartas atkreipia dėmesį į dar vieną momentą. „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo“ pataisas siūlantys Seimo nariai teigia, esą „dabartinis reglamentavimas nenumato sankcijų techninės apžiūros paslaugų teikėjui už išduotą techninės apžiūros leidimą techniškai netvarkingam automobiliui“.
Realybė yra visiškai kitokia:
TA kontrolieriui padarius „sunkų darbo pažeidimą“ – nustatyta tvarka nepatikrinus transporto priemonės būklės, konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo atitikties Techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, vieno ar daugiau pavojingo ir (ar) keturių ar daugiau didelių techninės būklės trūkumų nenustatymas ir (ar) šių duomenų neįvedus į CTADB (Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė), panaikinama teisė dirbti. Be to, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai už pirmą kartą nustatytus tokius nusižengimus skiria 150-200 eurų siekiančias baudas.
Po to, kai liberalusis TA modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio TA pardavinėjimo atvejų padaugėjo.
Padidėjo TA kainos
Priešingai nei prognozuota, kainos pakilo, nes norint atlikti visas patikros operacijas būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai niekuomet nenaudoja. Tai ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą.
TA prieinamumas ir ekonominiai skaičiavimai
Renaldas Gabartas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į lietuviškos TA sistemos prieinamumą ir kainą. Šiuo metu galiojantys teisės aktai griežtai apibrėžia techninės apžiūros stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurios vietovės į patikrą nereikėtų važiuoti toliau 30 kilometrų. Todėl Lietuvoje TA stotys (iš viso jų yra 69) veikia netgi tokiose vietos, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų, nors apžiūros metu naudojama įranga ir kaina turi būti tokia pat, kaip ir didžiuosiuose miestuose.
Akivaizdu, kad išlaikyti tokius „taškus“ nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik gaudami dotacijas iš tų TA centrų, kur mašinų srautas gerokai didesnis.
Tokia sistema leidžia užtikrinti mažiausią TA kainą visoje Europoje: priklausomai nuo variklio tipo ir degalų rūšies 25-28 eurai. Už panašios apimties diagnostiką automobilių servisai prašo mažiausiai dvigubai didesnės sumos.
Palyginimui: Latvijoje techninė apžiūra, kurią privalu atlikti kasmet, kainuoja 35 eurus, o Estijoje – 49 / 55 eurus. Vokietijoje analogiškos transporto priemonių patikros procedūros įskaitant išmetamųjų teršalų patikrą (AU) su matavimu kainuoja per 162 eurų.
