Minėta finansavimo sutartimi AB „Via Lietuva“ įsipareigojo pastatyti Tarandės tunelį, kuris yra sudedamoji magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys statybos projekto dalis, o atsakovės įsipareigojo bendrai finansuoti 20 proc. patirtų tunelio statybos darbų išlaidų, bet ne daugiau kaip 0,822 mln. Eur.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad AB „Via Lietuva“ ieškinys atmestas pagrįstai, bendrovė tunelio statybos nebaigė iki finansavimo sutartyje nustatyto termino (2024 metų pabaigos), todėl neįgijo teisės reikalauti iš atsakovių sumokėti finansavimo sutartyje nurodytą sumą.
Teismas pažymėjo, kad finansavimo sutartyje nuostatos dėl tunelio statybos projekto įgyvendinimo termino atsirado UAB „Vilniaus verslo parkas“ ir UAB „Eminta“ iniciatyva ir tai patvirtina, jog šis terminas projektą finansuoti ketinančioms bendrovėms turėjo esminę reikšmę, t. y. atsakovės prisiėmė prievolę finansuoti tunelio statybą tik su sąlyga, kad projektas bus įgyvendintas laiku, ir tai AB „Via Lietuva“ buvo žinoma.
AB „Via Lietuva“ teigė, kad Tarandės tunelio statybos projekto įgyvendinimo terminas finansavimo sutartyje nėra nustatytas, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad finansavimo sutarties preambulėje yra nurodytos aplinkybės, susijusios su magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys statybos projekto, apimančio ir Tarandės tunelio statybos projektą, įgyvendinimo terminais.
Šiuos terminus, pasirašydamos bendradarbiavimo sutartį dėl magistralinio kelio Vilnius–Panevėžys statybos projekto, nustatė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir AB „Via Lietuva“.
Be to, byloje nenustatyta, kad šalys būtų susitarusios dėl finansavimo sutarties nuostatų, susijusių su šalių įsipareigojimais, pakeitimo.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-222-934/2026 įsiteisėjo 2026-06-25, tačiau per tris mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
