Sekite 15min Google
Dėl to asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi į Seimą, prašydama dar kartą peržiūrėti 2027 metams biudžete numatytą finansavimą. Kaip teigia asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko, prieš metus pradėjęs veikti Valstybinis kelių fondas turėjo padėti spręsti įsisenėjusias infrastruktūros problemas, tačiau kol kas rezultatas neatitinka to, kas buvo žadėta.
„Kai buvo kuriamas Kelių fondas, buvo kalbama, kad tai bus papildomas finansavimo šaltinis. Tačiau dabar matome, kad fondas auga, o valstybės biudžeto lėšos keliams mažėja. Iš kelių naudotojų surenkame daugiau pinigų per akcizą, bet keliams iš to tenka vis mažesnis procentas. Jei nauji mokesčiai nepadidina bendrų investicijų į kelius, tuomet kyla klausimas, kokią problemą tokiu modeliu iš tiesų sprendžiame“, – sako Š. Frolenko.
Prašo atkurti ankstesnį finansavimą
Asociacija raštu kreipėsi į Seimo frakcijas, Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos ir inovacijų komitetus. Kreipimesi prašoma 2027 metų Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatytus 436 mln. eurų padidinti iki ne mažiau kaip 540 mln. eurų.
2024–2025 metais šiai programai kasmet buvo skiriama po 583,2 mln. eurų, tačiau šiemet finansavimas sumažėjo iki 436 mln. eurų. Anot Š. Frolenko, toks pokytis ypač sunkiai paaiškinamas, kai auga tiek ir infrastruktūros remonto poreikis, tiek ir statybos darbų kainos.
„Mes neprašome išskirtinio finansavimo. Net ir padidinus programos biudžetą iki 540 mln. eurų, keliams skirtume mažiau nei prieš dvejus metus. Todėl pirmiausia turime bent grįžti prie tokio finansavimo lygio, kuris leistų pradėti stabdyti infrastruktūros degradavimą“, – teigia asociacijos vadovas.
Finansų ministerijos duomenimis, 2027 metais bendras kelių finansavimas sieks 749,3 mln. eurų, o nacionalinės lėšos augs 47,1 mln. eurų. Vis dėlto asociacija atkreipia dėmesį, kad šį augimą lemia didesnės Valstybinio kelių fondo pajamos, įskaitant kelių naudotojų įmokas ir planuojamą elektroninę kelių rinkliavą „Via Toll“.
„Svarbu atskirti, kiek pinigų keliams papildomai skiria valstybė ir kiek jų surenkama iš pačių kelių naudotojų. Jei vežėjai ir vairuotojai sumoka daugiau, o valstybė tuo pat metu sumažina savo dalį, bendras finansavimo augimas tampa labai sąlyginiu. Kelių fondas turėjo papildyti esamą sistemą, o ne suteikti galimybę iš biudžeto keliams skirti mažiau“, – aiškina Š. Frolenko.
Akcizų kasmet surenkama vis daugiau
Pasak Š. Frolenko, dar vienas argumentas peržiūrėti kitų metų biudžetą – augančios degalų akcizo pajamos. 2019 metais valstybė iš jų surinko 839 mln. eurų, pernai – jau 1,15 mlrd. eurų, o šiemet tikimasi apie 1,2 mlrd. eurų. Tačiau KPPP finansavimo dalis, palyginti su akcizo pajamomis, per šį laikotarpį sumažėjo nuo 67 iki 36 proc.
„Vairuotojas moka didesnį mokestį už degalus, važiuoja blogos būklės keliais ir girdi, kad remontui nėra pakankamai pinigų. Todėl klausimas labai paprastas – jeigu iš kelių naudotojų surenkame vis daugiau, kodėl tai neatsispindi investicijose į infrastruktūrą?“ – klausia Š. Frolenko.
Asociacija primena, kad valdančiosios koalicijos sutartyje numatyta kelių priežiūrai ir plėtrai skirti didesnę surenkamo degalų akcizo dalį. Tačiau, Š. Frolenko vertinimu, 2027 metų biudžeto projektas šio įsipareigojimo neatspindi. Net padidinus KPPP finansavimą iki asociacijos siūlomų 540 mln. eurų, jam tektų tik apie 45 proc. akcizo pajamų.
„Apie tvarų kelių finansavimą kalbama jau ne vienerius metus, tačiau kiekvieną rudenį vėl grįžtame prie tos pačios diskusijos. Turime žinoti, kiek kelių reikia atnaujinti, kiek tai kainuoja ir iš kokių šaltinių šie darbai bus finansuojami“, – sako asociacijos vadovas.
Kelių būklė blogėja greičiau, nei spėjama juos remontuoti
Kelių finansavimo klausimas, anot Š. Frolenko, tampa vis aktualesnis ir dėl prastėjančios infrastruktūros būklės. Susisiekimo ministerijos duomenimis, apie 40 proc. valstybinės reikšmės kelių neatitinka nustatytų būklės reikalavimų.
Kasmet atnaujinama apie 300 kilometrų kelių, tačiau dar maždaug 700 kilometrų per tą patį laiką tampa blogos būklės. Prastėja ir tiltų būklė – šių metų pradžioje blogos būklės tiltų buvo 142, o 50-čiai jų taikyti eismo ribojimai.
„Tai reiškia, kad net vykstant darbams bendras rezultatas kasmet blogėja. Jei toliau atidėliosime investicijas, vėliau už tuos pačius kelius mokėsime dar daugiau, nes vietoje paprasto remonto reikės kapitalinio. O kol laukiame, šias išlaidas savo automobiliais, laiku ir didesnėmis transporto sąnaudomis dengia gyventojai bei verslas“, – teigia Š. Frolenko.
Asociacijos skaičiavimu, prasta kelių būklė vairuotojams ir verslui kasmet kainuoja apie 316 mln. eurų. Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas į valstybinius kelius investuotas euras sukuria apie 1,48 euro bendros ekonomikos produkcijos.
Pasak Š. Frolenko, būtent todėl Seimui pateiktas prašymas padidinti finansavimą turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes.
„Šiandien prašome bent iš dalies atkurti anksčiau buvusį finansavimą, tačiau ilgainiui turime susitarti dėl modelio, kuris leistų kelių būklę gerinti nuosekliai“, – sako Š. Frolenko.
